Biudžetinė įstaiga
Volungės g. 25, 63163 Alytus
Tel. (8 315) 76 590, (8 315) 76591
Juridinių asmenų registras
Kodas 191054959
2017 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bir    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

     Nuo pat ryto mūsų lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikučiai skubėjo į sporto šventę „Tvirčiau, aukščiau, greičiau“. Šviečiant saulutei ir skambant nuotaikingai muzikai, visi drauge pasimankštinome. Paskui, išsirikiavę prie STARTO linijos, tarpusavyje rungėsi penkios komandos: „Voriukų“-„Naminukų“, „Ežiukų“, „Saulės zuikučių“, „Drugelių“ bei jungtinė priešmokyklinukų komanda. Kiekviena jų turėjo atskirą taką, kuriame ir atliko paskirtas užduotis. Rungtys buvo pritaikytos pagal vaikučių amžių: vieni šokinėjo su maišais, kiti per kliūtis, vaikščiojo su kajūkais, lindo tuneliu, rideno kamuolį ir t.t.
     Mažųjų sportininkų palaikyti susirinko ir nemažas sirgalių būrys. Mažiausi darželio vaikučiai stebėjo didesniuosius, palaikė juos šūksniais ir plojimais.

     Kadangi varžėsi skirtingo amžiaus vaikučiai, todėl ir pralaimėtojų nebuvo, laimėjo draugystė. Kiekviena grupė gavo padėkos raštą, o kiekvienas vaikutis – po medalį. Šventės pabaigoje visi sutiko, kad svarbiausia – dalyvauti, gerai praleisti laiką ir pajudėti, tuomet ir nuotaika puiki būna.

Kūno kultūros mokytoja Vilma Sinkevičienė

     Darželio kieme nuskambėjo tekančios saulės šalies – Japonijos garsų melodija, kuri darželio bendruomenę sukvietė pasidžiaugti bei pasigrožėti darželio kieme augančia sakura. Sakura yra Japonijos nacionalinis medis, dar vadinamas japonine vyšnia. Nuo senų laikų Japonų kultūroje sakuros yra labai gerbiamos, yra net organizuojama speciali, didelė pavasarinė sakurų žydėjimo šventė – Hanami. Šventės metu žmonės gėrisi, žavisi nuostabia žiedų gausa. Sakurų žydėjimas Japonams simbolizuoja trumpą žmogaus gyvenimą ir naują pradžią, nes jų žydėjimas yra labai trumpas, trunka tik kelias savaites, vėliau žiedlapiai nubyra sukeldami nuostabią žiedų pūgą. Po sakuros žiedų vainiku susimąstoma apie gyvenimo prasmę, siekiama vidinės ramybės, artumo su gamta. Todėl prie mūsų darželio sakuros yra padarytos šešios mandalos: paukštis, pėdutės, gėlė, širdis, saulė ir Gediminaičių stulpai. Kiekvienas šis simbolis turi savo reikšmę, paukštis atspindi mūsų darželio pavadinimą, pėdutės – vaikiškumą, norą eiti į priekį, siekti savo tikslų, gėlė simbolizuoja vidinį ir išorinį grožį, širdelė – begalinę meilę vaikams, saulė –mūsų bendruomenės šilumą, o Gediminaičių stulpai mūsų valstybiškumą, tautiškumą. Priėjus prie šių mandalų kiekvienas gali atrasti savo vidinę ramybę, nebijoti svajoti ir išsakyti savo norus, nes svajonės leidžia mums judėti į priekį ir visapusiškai augti.

     Už šitą nuostabų medį, pražystantį gražiais baltais žiedais, esame dėkingi Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariui bei bonsų meistrui ir Japoniškos kultūros puoselėtojui Kęstučiui Ptakauskui. Jis 2016 metais šią sakurą padovanojo mūsų darželiui, kad kiekvieną pavasarį ji mums primintų apie nuostabų gamtos nubudimą ir nuostabiais žiedais džiugintų darželio bendruomenę.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Ingrida Matulevičienė

     Vaikystė – tai šviesus, ryškus ir nepakartojamas gyvenimo etapas, kurio svarbiausias uždavinys sukurti ir puoselėti harmoningą vaikystę. Norint pasiekti šį uždavinį, svarbu būti gamtoje ir ją pažinti, nes gamta – vienas galingiausių žmogaus auklėjimo, ugdymo veiksnių, be kurio ir kruopščiausias ugdymo(si) procesas visuomet bus sausas, vienpusis ir nemaloniai dirbtinis. Gyvenant technologijų apsuptyje ir norėdami prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio pasaulio dažnai užkertame kelią vaikų ugdymui(si) natūralioje aplinkoje – gamtoje. Šiandien vaikai retai kiekvieną dieną praleidžia žaisdami gryname ore, karstydamiesi medžiais, nevaržomai tyrinėdami aplinką bei jausdami ryšį su ja, taip prarasdami išskirtinę galimybę pažinti visą pasaulį, augti drąsiems, laisviems ir kūrybingiems.

     Ieškant būdų kaip gražinti augančią kartą į gamtą, padėti prisiliesti prie jos „Naminukų“ grupė dalyvauja nacionaliniame konkurse „Pamoka gamtoje: svajokime drauge!“. Šio konkurso viena iš nuostatų yra suorganizuoti pažintinę išvyką į pasirinktos saugomos teritorijos lankytojų centrą, todėl „Naminukų“ grupė aplankė Dzūkijos nacionalinį parką įsikūrusį Marcinkonių kaimelyje. Lankytojų centre vaikai buvo supažindinti su ten įkurta ekspozicija ir po to linksmai nusiteikę nužygiavo į šalia esantį mišką, kur vaikams buvo pravesta pamoka gamtoje: „Nuotykiai pušyne“. Šios pamokos metu vaikai buvo supažindinti su medžiu – pušimi, susipažino su medžio dalimis, jo duodamais vaisiais – kankorėžiais. Taip pat, atrado, kad gamtoje irgi galima piešti ir čia raiškos priemonių gali būti daug bei įvairių, kurias panaudojant paprastas piešimas virsta nepaprastu. Taipogi, vaikai pamokos metu rinko įvairią gamtinę medžiagą: kankorėžius, pušies spygliukus, pagaliukus, akmenukus, su kuria žaidė ir kurią dar panaudos stalo žaidimo gamybai, kurio aprašymą ir nuotrauką siųs į konkursą.

      Po pamokos likusį laiką vaikai aktyviai leido gryname ore ir gamtos apsuptyje: žaidė, statė, stebėjo, tyrinėjo, neprisimindami, kad jiems trūksta mašinėlių ar kokių nors kitų žaislų, nes gamtoje viskas paprasčiau, paprastos šakos, kankorėžiai ir panašiai, virsta keisčiausiais dalykais, čia gyvena laisvė veikti. Derindami ugdymą lauke ir tradicinį ugdymą viduje, padedame vaikams sukurti visapusišką suvokimą apie juos supantį pasaulį ir gebėjimus jame jaustis saugiai bei užtikrintai.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Ingrida Matulevičienė

Vaikų kūryba atspindi jų jausmus, kertinių vertybių, gėrio ir blogio supratimą, fantazijas ir svajones. Jų darbai liudija apie asmeninį požiūrį į vaikus supančius žmones, aplinką. Vaiko darbą galima pavadinti būsimo autoriaus anketa, nes būtent ankstyvojoje vaikystėje žmogus gauna esminę informaciją dažnai apsprendžiančią jo ateitį. Ta tema galima pateikti Levo Tolstojaus pasakytą mintį: „Argi ne tada aš gavau viską, kuo dabar gyvenu, ir įgijau tai taip greitai, taip gausiai, taip lengvai, kad per visą likusį gyvenimą aš neįsigijau nei šimtosios dalies šito? Nuo penkiamečio berniuko iki manęs – tik žingsnis. O nuo kūdikio iki penkiamečio didžiausias nuotolis.“ Birželio 1 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos II aukšte yra atidaryta Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ indų dekoravimo ir keramikos būrelius lankančių vaikų darbų paroda „Spalvingi vaikystės sodai“. Kviečiame apsilankyti parodoje ir pasidžiaugti spalvingais vaikų rankų darbais.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ informacija

2017 06 02 Atidaryta Alytaus lopšelio- darželio "Volungėlė" mažųjų kūrėjų paroda

Posted by Dzūkijos TV on 2017 m. birželio 2 d.

 

Bitininkystė Lietuvoje visais laikais buvo gana svarbus verslas, kur kas svarbesnis negu uogavimas, grybavimas ar net medžioklė. Pagal materialinę išraišką bitininkystė savo svarba Lietuvos kaimo kultūroje prilygo žvejybai. Nors Lietuvos klimatas bitininkavimui nėra labai palankus (trumpos vasaros, palyginti neilgas augalų vegetacijos periodas, dažnai pasitaikančios šaltos žiemos), tačiau šiuos trūkumus atsveria kiti bitininkavimui palankūs veiksniai: daug nektaro sukaupiančių medžių, gėlių, kitų daugiamečių ir vienmečių augalų įvairovė, gausus jų žydėjimas, vešlios pievos, taip pat tai, kad Lietuvoje nėra ekstremalių gamtos reiškinių. Be materialinės naudos, darbas su bitėmis, šių darbščių, solidarių ir paslaptingų vabzdžių gyvenimo stebėjimas lietuviams visada teikė dvasinį pasitenkinimą, buvo savotiška atgaiva ir pažinimo mokykla. Žmogaus bendravimas su bitėmis Lietuvoje sukūrė labai gražų bendruomeninį paprotį, vadinamą bičiulyste.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ pedagogai, siekdami skleisti etnines žinias kuo platesnei auditorijai 2017 metais pradėjo vykdyti projektą „Bičiulystė saldi kaip medus“. Projekto tikslas lopšelio-darželio bendruomenę įtraukti į praktinį bitininkystės kultūros Lietuvoje tyrinėjimą. Žinodami, kad nuo seno medus žmonėms buvo ir gyvybiškai svarbi maisto atsarga ir vaistas, vaškas – nepamainoma priemonė žmogaus buityje, pabandėme praktiškai išmokti amatų susijusių su bitininkystės produktų panaudojimu. Žiemą vyresnieji mokėsi lieti vaško žvakes, mažesnieji jas gamino iš vaško lakštų. Šį darbą atlikti padėjo Lazdijų krašto muziejaus darbuotojai. Net patys mažiausi vaikai savo rankomis tądien pasigamino po mažą vaško žvakelę. Vėliau vašką naudojome tradiciniu būdu margindami kiaušinukus Velykoms. Šį amatą išbandė 70 proc. lopšelį-darželį lankančių vaikų. Margučius margino ir įstaigos darbuotojai bei vaikų tėveliai. Prieš savaitę lopšelyje-darželyje svečiavosi Martinos tėtis. Jis bitininkas ir vaikams pristatė bitininko reikmenis, papasakojo kaip gyvena bitutės, nusakė šių mažų padarėlių didelius darbelius. Susitikimas su bitininku vaikams buvo labai įdomus. Juk ne kiekvienam tenka iš arti apžiūrėti bičių korius, bitininko kostiumą, dūminę, kaltą, šluotelę ir netgi pasimatuoti bitininko kepurę. O kur dar galimybė pamatyti lopšelio-darželio kieme tikrus avilius ir kūrybos laisvė juos dekoruojant.

Šiandien, bitutėms aktyviai nešant medų, mes surengėme projekto pavasarinio etapo baigiamąjį renginį, kurio metu išgirsite dainelių apie bites, galėsite trumpam pavirsti linksmomis bitutėmis besifotografuodami prie foto sienelės, turėsite galimybę nupiešti darbštuolę bitutę ant ilgiausio vaikų piešinėlio ir be abejonės paragauti įvairių meduolių, kuriuos iškepė vaikučių mamos ir senelės. Dėkojame visiems kepusiems pyragus, interaktyvioms grindims surinkome 351,15 Eur.  Prie projekto iniciatorės ikimokyklinio ugdymo auklėtojos Vitalijos Saltonienės prisidėjo daugybė bičiulių – vaikų, jų tėvelių, lopšelio-darželio darbuotojų. Tai dar vienas žingsnelis tvarios, besibičiuliaujančios ir viena kryptimi einančios bendruomenės link.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ informacija

     Dzūkijos kraštas nuo seno garsėjo amatais, darbščiais, draugiškais ir vaišingais žmonėmis. Bitininkystės amatas dzūkams teikė ne tik naudą, bet ir pabendravimo, bendrystės, bičiulystės džiaugsmą. Kiekviena diena praleista bityne atnešdavo daug įvairių įspūdžių, naujų potyrių, suteikdavo atgaivą kūnui ir sielai. Bičių teikiami produktai yra vieni unikaliausių gamtos dovanų. Medus – iš augalų, iš jų nektaro, kuris visuomet asocijuojasi su gėriu bei meile. Žiedai – iš šviesos ir saulės, o ši susijusi su jaukumu, šiluma.

     Lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikus aplankė puikiai išmanantis savo amatą bitininkas Martynas Kašelionis. Jis mažiesiems smalsuoliams suteikė žinių apie bičių gyvenimą bei jo ypatumus. Juk bičių šeimoje kiekviena bitė turi savo pareigas ir visos jos yra labai svarbios. Sunkiausia našta tenka bitėms darbininkėms, jos – avilio variklis. Bitės darbininkės ištisas dienas renka nektarą (iš jo randasi medus), kad šeima žiemą nebadautų. Posakis „bitės sunkus darbelis, bet saldus vaiselis“ ypač tinka ir žmogui, kai kalbama apie vidines jo savybes: užsispyrimą, nuoširdumą, darbštumą.

     Norėdamas suteikti vaikams kuo daugiau žinių apie bitininkystę, bitininkas Martynas Kašelionis atsivežė ir tris avilius, kuriuos  mielai dekoravo mūsų įstaigos mažieji dailininkai, vadovaujami meninio ugdymo pedagogės Virginijos Žitkauskienės.  Svečias vaikams pademonstravo ir įvairių bitininkavimo įrankių: dūminę, kaltą, vaškinių plokštelių. Didelį įspūdį vaikams paliko bitininko kepurės, kurias jie mielai matavosi. Susižavėjimą kėlė ir specialus kostiumas, apsaugantis nuo bičių įgėlimo, nors bitininkas teigia, kad jo bitės labai draugiškos, ramios ir visiškai negeliančios.

     Pamokėlės pabaigoje bitininkas vaikams skyrė užduotį – grįžus namo suvalgyti vieną šaukštelį medaus ir rekomendavo medų vartoti kasdien, kaip profilaktikos priemonę, apsaugančią nuo peršalimo ligų, stiprinančią organizmo imunitetą.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Vitalija Saltonienė

 

Gegužės 3 diena – Saulės diena. Daugybę milijonų metų Žemė keliauja aplink Saulę – tai prisiartindama prie jos, tai nutoldama, taip padovanodama mums keturis metų laikus. O Žemė sukdamasi aplink savo ašį, lyg apie nematomą virbalą, keturis paros laikus. Tai amžinas kelias, kurio nereikia taisyti ar naujai grįsti. Jis skirtas gražuolei Žemei. Už visa tai mes turim būti dėkingi Saulei. Todėl Saulei, kaip šviesos, šilumos, gyvybės, energijos šaltiniui pagerbti Alytaus lopšelyje-darželyje vyko projektas „Saulė – šviesos ir šilumos šaltinis“, kurį koordinavo ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė Dalia Šiupienienė. Projekto tikslas kiekvieną vaiką praturtinti žiniomis, formuoti teisingą požiūrį į gamtą, jos reiškinius, aplinką.  Projektą užbaigėme šventiniu renginiu, kuriame  dalyvavo visų grupių vaikučiai ir pedagogai.  Eksponavome vaikučių piešinius, tema „Kas saulutės namelyje gyvena…“, įvairiose darželio erdvėse. Vaikai savo piešiniuose perteikė savo pastebėjimus: vienų pasakoja apie pražydusį šalpusnį ar žibutę, žilvičio „kačiukus“ ar alyvos šakelę, kitų apie pasirodžiusią boružę ar drugelį, bitę…

      Aktuali šių dienų tema – finansinis raštingumas. Ekonomistai teigia, kad negebėjimas tvarkytis su pinigais jauniems žmonėms pridaro nemenkų problemų – vaikai nemoka paskirstyti savo išlaidų, neapgalvoję savo galimybių, priima netinkamus finansinius sprendimus. Norėdama paskatinti vaikus domėtis finansais „Kačiukų“ priešmokyklinio ugdymo grupės bendruomenė – vaikai, tėvai, pedagogai – lankėsi Lietuvos banko Pinigų muziejuje. Muziejaus darbuotoja Nijolė Butkevičienė pravedė edukacinę pamoką, supažindino vaikus ir suaugusius su pinigų raida nuo seniausių jų formų – grūdų, kriauklių kiaurų, kailių, gintaro – iki elektroninių pinigų, aiškino, kam reikalingi pinigai, pademonstravo, kaip kaldinamos monetos. Visi edukacinės pamokos dalyviai turėjo galimybę nusikaldinti suvenyrinę plokštelę (skatiką), pamatyti didžiausią pasaulyje  piramidę, pastatytą iš lietuviškų cento monetų (piraminė įtraukta į Gineso rekordų knygą). Vizualūs Pinigų muziejaus grafiniai sprendimai, meno kūrinių integravimas, įvairios interaktyvios priemonės, vaizdo, garso ir šviesos efektai ne tik sudomino ir suteikė vaikams ir suaugusiems žinių, bet ir padėjo jas kaupti, įtvirtinti, skatinti gilintis, savarankiškai interpretuoti ir ieškoti atsakymų.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogės Vilma Pilkienė ir Aldona Aponienė

  

     Pavasaris – nuostabus metų laikas, kuomet atgyja gamta, aplink sužydi pirmosios gėlės, o su kiekviena diena mūsų šalies miškai ir parkai prisipildo balsų simfonijos. Kasdien sugrįžta vis nauji paukščiai: vieversiai, pempės, strazdai, kikiliai, liepsnelės. Nuo jų balsų, jų sparnų šnaresio, didesnių būrių klegėjimo, rodos, virpa ir skamba oras. Sparnuočių balsai susilieja su džiugiu upelių ir upokšnių čiurlenimu, vėjo šniokštimu dar belapiuose  lapuočių miškuose ir dusliu jo ošimu senuose eglynuose. Ir visą šį gamtos  grožį norisi pamatyti ir išgirsti tiek mažam, tiek dideliam. Todėl, suvokdami, kaip svarbu vaikus nuo mažens pratinti pažinti ir skirti paukščius, jų giesmes, į lopšelį-darželį  pasikvietėme ornitologą Gediminą Petkų, kuris vaikams vedė edukacinę pamoką „Paukščiai šalia mūsų“. Jos metu ornitologas papasakojo, kaip paukščiai prisitaikę prie mūsų aplinkos, kur ir kaip suka lizdus. Pamokos metu ne tik rodė daug filmuotos medžiagos bei fotografijų iš paukščių gyvenimo, bet ir mokė vaikus juos atskirti iš išvaizdos, supažindino vaikus su paukščių elgesio ypatumais. Papasakojo, kurie paukšteliai kokius inkilėlius renkasi bei, kodėl kai kurie inkilėliai turi „dureles“. Po šios veiklos, visi drauge keliavome į lauką, kur ornitologas supažindino vaikus su profesionalia ornitologų įranga paukščiams stebėti – teleskopu ir žiūronais. Visi su nekantrumu laukė, kada galės prisiliesti ir pro juos pažvelgti – juk taip smagu iš arti pamatyti tolumoje skrendantį ar ant daugiabučio namo kitoje gatvės pusėje tupintį paukštelį, bandyti jį atpažinti.​ Dar smagiau vaikams buvo, kuomet teleskopo pagalba jie galėjo iš arti stebėti, kaip paukštelis parskrenda prie inkilėlio, į jį įlenda ir iškišęs savo mažą galvelę, atrodo, stebi visą pasaulį. Jis net nenujaučia, kad pats yra stebimas mažyčių, tačiau labai smalsių akyčių.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Lina Tamošaitytė

     

1 2 3 16