Biudžetinė įstaiga
Volungės g. 25, 63163 Alytus
Tel. (8 315) 76 590, (8 315) 76591
Juridinių asmenų registras
Kodas 191054959
2017 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930  

    „Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei – tu pats esi gyvybė“. Taip apie vandenį rašė Antoine’as de Saint – Exupery.  Sena kaip pasaulis, bet tikra tiesa – be vandens mūsų planetoje nebūtų gyvybės. Vanduo kaip ir oras, yra būtinas ir niekuo nepakeičiamas gyvybės palaikymo šaltinis. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens – vos keletą dienų. Kovo 22 dieną lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikučiai paminėjo Pasaulinę vandens dieną kiek neįprastai – buvo organizuojamas skėčių paradas. Visi drauge susirinkę lauke linksmai mankštinosi su skėčiais, dainavo, šoko, o galiausiai smagiai braidžiojo per balas. 

Kūno kultūros pedagogė Vilma Sinkevičienė

   Vaikus įtraukti į ugdymo procesą, skatinant kūrybišką užimtumą, siekiant žaismingai sudominti mokslo įdomybėmis, lopšelyje-darželyje buvo organizuojama „Mažųjų atradėjų savaitė“, kurios metu pedagogai iš žinių šaltinio tapo vaikų tyrinėjimų ir pasaulio atradimo partneriais. Vaikai yra be galo žingeidūs, smalsūs, jie nori pažinti pasaulį ir jo dėsnius, sužinoti, patirti tai, kas jiems nežinoma, todėl noriai leidžiasi į įvairiausius eksperimentus bei atradimus, kurie ugdymosi procese yra puikus aplinkos pažinimo būdas, leidžiantis vaikams pasinerti į nepažįstamą erdvę, kurioje juos viskas vilioja ir jie aktyviai mėgindami per savo patirtį mokosi, užsidega noru veikti, atrasti, pažinti. Kiekvieną „Mažųjų atradėjų savaitės“ dieną vaikų laukė vis naujas pažinimo džiaugsmas. Jie džiaugėsi galėdami pasigaminti savo žaislų, milžiniškų burbulų, stebuklingų spalvotų gėlių, sukurti vulkano išsiveržimą, vaivorykštę, pamėginti ištirpdyti kiaušinio lukštą ir t.t. Eksperimentuodami, tyrinėdami mokslo pasaulį, vaikai atrado daug naujų, netikėtų dalykų, išbandė kasdien naudojamus dalykus, kurie eksperimento metu atrodė kaip tikrų tikriausias stebuklas ir tai vaikams kartu su pedagogais leido patirti  eksperimento, atradimo džiaugsmą.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Ingrida Matulevičienė

      

Kovo 3 d. Alytaus kultūros ir komunikacijos centre vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ vietinis turas. Konkurso tikslas – skatinti jaunąją kartą domėtis savo krašto tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus (dainininkus, muzikantus, pasakotojus). Džiaugiamės, kad jame šauniai pasirodė Naila lankanti „Pelėdžiukų“ grupę. Nailą konkursui paruošė meninio ugdymo pedagogė Jolita Janulynienė.  Šį konkursą sudaro 3 turai: vietinis, regioninis ir nacionalinis. Sėkmingai pasirodžiusi vietiniame ture, Naila pakviesta atstovauti mūsų miestą regioniniame ture, kuris vyks Lazdijuose 2017 m. kovo 24 d. Linkime Nailai sėkmės Lazdijuose.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ informacija

Užgavėnės – viena linksmiausių žiemos švenčių, kurios paskirtis – išvyti žiemą, pabudinant gamtą iš žiemos miegos ir prisišaukti pavasarį. Nuo seno Užgavėnės švenčiamos triukšmingai, linksmai, nes tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai vasarą nieko nestigs. Išaušus Užgavėnių rytui lopšelyje – darželyje „Volungėlė“, kiekvieną ateinantį į darželį prie vartų pasitiko Morė, kviesdama į triukšmingą Užgavėnių šurmulį, kurį nuo pat ankstyvo ryto kėlė Užgavėnių persirengėliai. Dainuodami ir šokdami jie linksmai pasitiko į darželį ateinančius vaikus ir tėvelius bei kvietė pasivaišinti ką tik iškeptais, kvapniais blynais su gardžia uogiene, skelbiant Užgavėnių šventės pradžią. Linksmai atsisveikinti su žiema ir nuotaikingai pasitikti pavasarį darželio bendruomenė persirengusi įvairiais personažais, užsidėję pačių gamintomis kaukėmis, išgužėjo į kiemą deginti žiemos simbolį – Morę. Į Morės kišenę vaikai sudėjo savo piešinius, laiškelius su negerais darbais ir dainuodami, šokdami aplink Morę, šūkaudami „Žiema žiema, bėk iš kiemo“ mėgino pabudinti šalčio sukaustytą žemę ir sudeginti negerus darbus, pyktį ir visa, kas bloga. Pasibaigus Užgavėnių šurmuliui visi tikimės, kad žiema nesugrįš ir, kad netrukus sulauksim ilgai lauktos pavasario saulės.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogė Ingrida Matulevičienė

            

     Vasario 16-oji – ypatinga šventė visai Lietuvai ir mažiesiems jos piliečiams. Norėdami paminėti šią brangią dieną, vasario 15-ąją, darželinukai pasipuošę trispalvėmis susirinko į salę. Šventinis rytmetys tradiciškai prasidėjo Tautine giesme, kuri skambėjo ir iš mažųjų lūpų. Į rytmetį atvyko viešnia – „volungiukų“ Gedimino ir Mindaugo mama – Rasa Brūzgienė. Ji visus nustebino paslaptingu varpelių, kriauklyčių, būgnų ir trispalvių indų skambėjimu. Daug gražių jausmų vaikai išliejo deklamuodami lietuvių poetų eiles, šokdami liaudiškus ratelius, dainuodami dainas apie Lietuvą, gimtąją Dzūkiją. Mažieji pačiomis gražiausiomis spalvomis – geltona, žalia, raudona – piešė viską, kas jiems brangiausia: mamą, tėtį, broliuką, sesutę, Lietuvą, jos laukus, saulę, miškus ir klonius. Renginio pabaigoje darželinukai šią svarbią dieną paminėjo akcija „Už rankų susiėmę apjuoskim „Volungėlę““. Visi – nuo paties mažiausio iki didžiausio – susikibę ir rankelėse laikydami trispalves apjuosė savo mylimą darželį.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ informacija

     Vaiko sveikata – neįkainojamas lobis, didžiausia ugdymo vertybė, kurią privalu saugoti ir branginti kiekvienam iš mūsų. Sveikatos stiprinimas ikimokyklinėse įstaigose tampa vis svarbesniu ugdymo(si) proceso elementu ir yra glaudžiai susijęs su  sveikos gyvensenos įgūdžių formavimu. Nors už lango dar sunku įžvelgti pavasario pėdsakus, ruoštis jam jau pravartu dabar. Juk artėjant pavasariui mūsų organizmas šaukte šaukiasi gerųjų, nematomų draugų vitaminų, kurių gausu uogose ir vaisiuose.  Tad kilo idėja – ieškoti būdų, skatinančių vaikus valgyti sveiką maistą. Mityba – vienas svarbiausių sveiko augimo ir vystymosi faktorių. „Drugelių“ grupėje, pasitelkiant mažųjų vaidybinius gebėjimus ir žaidimą, drauge su tėveliais suorganizavome atvirą, pažintinę veiklą „Pavasarį pasitikime sveiki“. Skambant linksmai dainelei į grupę įskrenda boružė. Ji dar apsimiegojusi, bet miške pajutusi pavasarinio vėjelio kvapą, nusprendžia, kad laikas keltis, laikas aplankyti vaikus. Septyntaškė linksmai su vaikučiais pasisveikina ir pasiūlo sukelti vitaminų siautulį. Demonstratyvių lentelių dėka, pamažu išsiaiškinama, kad vitaminai „gyvena“ uogose ir vaisiuose.  Pasiūloma patiems pasigaminti „sveikuoliškų“ kokteilių ir pajusti naujų skonių bei kvapų aromatą. Juk tai sveikiau negu saldainiai ar pyragaičiai! Tai teikia jėgų tvarkytis žaisliukus ir negadina dantukų.  Taip pat nusprendžiama išbandyti ir vaikų meninius gebėjimus. Bulvinių antspaudų pagalba popierinėse lėkštelėse sukeliamas tikras spalvų siautulys. Vaikams smagu rankoje laikyti natūralią  bulvę ir merkiant ją į dažus sukurti originalių darbelių visumą. Pabaigoje boružėlė visiems padėkoja už šauniai praleistą laiką, dar kartą aptariama, kodėl svarbus valgyti daug vaisių ir uogų. Na, o kaip gi atsisveikinti be dovanų ir staigmenų! Nelauktas ir netikėtas eksperimentas lyg tyra pavasarinio šaltinio versmė išties  pradžiugina mažųjų širdis. 

 

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Vitalija Saltonienė

              Aktyvių pedagogų iniciatyva mūsų įstaigoje susikūrė Iniciatyvių pedagogų klubas. Norėčiau, kad mūsų bendrystė ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas suteiktų kasdienybei sparnus. Kaip gera džiaugtis, kiek daug mes jau pasiekėme. Mes jau ne kovojame, o ieškome, ne bandome, bet mokomės, ne būgštaujame, o tikime sėkme ir galime parodyti savo drąsą. Mes patobulėjome daugelyje dalykų, nuolat rodydamos savo pasirengimą ir drąsą žengti kitą žingsnį – žingsnį į gilumą ir mumyse paslėptą dieviškąją išmintį. Tobulėjimas – tai nelengvas patyrimas. Jis gali būti gražus ir bjaurus, įpareigojantis ir ribojantis, verčiantis mąstyti ir kaustantis mintis. Suprantame, kad tobulėjame tik tada, kai mums metamas iššūkis, kai atsiranda kliūčių arba sunkumų, o mes nepasiduodame. Mūsų laukia daugybė naujų dalykų. Tad sėkmės kupino skrydžio!!!

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vilma Pilkienė

        

Ar pastebėjote kokių nors permainų gamtoje, o gal kiekvieno mūsų mintyse? Juk nepaliaujamai skubant laikui, sulaukėme vasario 2 dienos – Perkūno dienos. Dienos, kurią žmonės nuo seno vadina Grabnyčiomis. Tai labai reikšminga diena, nes iš Grabnyčių dienos oro buvo spėjami pavasario bei visų metų orai, derlius. Jei Grabnyčios giedros, tai vasarą bus  dideli griausmai, o jei pusto, tai pašarą pavasarį iš kluonų išpustys. Jei per Grabnyčias laša nuo stogo, tai dar bus ilga žiema. Jei atodrėkis, bus blogas derlius, jei saulėta, šąla, bus geras derlius. 

Ar gali ši diena būti nors kiek svarbi mažiems miesto vaikams? Tikrai taip, jei tie vaikai ketina auginti linus arba nori vasarą apsaugoti save ir savo namus  nuo perkūnijos. Juk nuo seno tikima, kad Perkūno griaunančių galių vasarą gali padėti išvengti pašventintos grabnyčinės arba graudulinės žvakės. Būtent tokias žvakes Grabnyčių dieną gamino Alytaus lopšelį-darželį „Volungėlė“ lankantys vaikai. Visų nuo mažiausių iki didžiausių vaikų rankelės mėgavosi šilto vaško minkštumu, plastiškumu. Vyresnieji vaikai liejo žvakes senuoju būdu ,,su lanku”. Tai senas būdas, nuo XIV a. išlikęs dzūkų kaimuose. Dideliame dubenyje ištirpintą vašką nuolat šildėme, kad neužstengtų. Ant kiekvieno ,,kriukelio“ vaikai užkabino savo siūlelius ir ant jų pylė vašką. Sukant ratą po rato, siūlelis ėmė panašėti į žvakę. Mažyliams labai smalsu buvo matyti kaip po kiekvieno rato storėja žvakelė. Pasak Lazdijų krašto muziejininkų, pagelbėjusių mažiesiems mokytis šio amato, tai vienas seniausių verslų Dzūkijoje. Apžiūrinėjant išlikusius žvakių liejimo darbo įrankius ir stebint darbo procesą, nusprendėme, kad ir procesas, ir įrankiai labai mažai pakitę. Mažesnieji vaikai, kurie dar negali saugiai lieti žvakių, mokėsi jas sukti iš vaško lakštų. Kiekvienas pasigamino nors ir mažą, bet stebuklingai kvapnią žvakelę. Vasario 2 dieną kiekvieną svečią lopšelis-darželis pasitiko vaško kvapu ir susidomėjusiais vaikų žvilgsniais, kiekvieną vaiką išlydėjo su savo pagaminta žvakele rankose.

Ką gi veiksime su žvakėmis? Šią dieną gamintos, šventintos žvakės gali apsaugoti namus nuo žaibų, laukus nuo ledų, o žmogų nuo perkūnijos ir ligų. Tokią žvakę uždegdavo ir statydavo ant lango, užslinkus audros debesims ir pradėjus griaudėti Perkūnui. Sukryžiuotus du graudulinės žvakės gabaliukus bitininkai dėdavo į naują avilį tam, kad velniai spiečiaus neišvestų. O gudruoliai suvalkiečiai grauduline žvake net aitvarą, visokią naudą klėtin nešantį, mokėjo prisivilioti. Tikėta, kad aitvaras nutupia ant puodynės, po kuria dega žvakė – belieka tik lininę skepetą užmesti. Žvakės mums tikrai pravers, juk vasario 3 d. – linų dieną, pasėjome linus. Sėjome į du indelius, vieną iki vidurdienio, kitą po vidurdienio. Stebėsime, kuriame indelyje linai anksčiau sudygs. Atėjus laikui lopšelio-darželio darže linus sėti, žinosime ryte juos sėti, ar po pietų. Tuomet ir grabnyčinės žvakės prireiks, nes saugosim savo linus nuo perkūnijos ir kitų negandų. Norėsim pažiūrėti kaip jie auga, kokie jų žiedai ir kaip tie maži rudi spurgeliai atsiranda. Pradėjome kelionę lino keliu.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ informacija

IMG_4721IMG_4717IMG_4714IMG_4703IMG_4692IMG_4688IMG_4685IMG_4683IMG_4659IMG_4630IMG_4625IMG_4592

   „Linas – saulės žolynas“, „Linas – šventas augalas“. Nuo senų laikų žmones traukė lino žavesys. Nėra lygių linui savo naudingumu visoje Lietuvos augalų įvairovėje. Vasario 3 diena – Linų diena. Su vaikais kalbėjome, kad lino pluoštas – audinys, reikalingas drabužiui, tautiniam kostiumui, o sėmenys teikia stiprinančios bei gydomosios galios mūsų organizmui.

   Rūpinantis būsimuoju linų derliumi, buvo stengiamasi iš įvairių reiškinių atspėti ateinančių metų orą ir pagal tai nustatyti tinkamiausią linų sėjos laiką. Todėl šią dieną į du indelius pasėjome linų. Į vieną bėrėme sėmenis prieš pietus, į kitą – pavakare. Stebėsime, kurie anksčiau sudygs, gražesnius želmenis išleis. Pradėjus žydėti šermukšniams, tradiciškai apie gegužės 31 dieną, pagal tai, kaip sudygo mūsų sėti linai – vidurdienį ar pavakare – savo darželio kieme pasėsime linų laukelį.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ informacija

    DSC01459DSC01452DSC05662DSC05654P1010058P101004220170203_102546DSC_1469DSC_1463IMG_20170206_153522DSC_1486

Šiandien žmonės dirba greit besikeičiančioje aplinkoje. Dėl šios priežasties ir pedagogai nuolat ieško naujų mokymo, mokymosi metodų, būdų, kad būtų lengviau prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Kiekvienas pedagogas yra atskira asmenybė, todėl nuo kiekvieno priklauso, kiek ir kaip jis tobulins savo kvalifikaciją ir kaip įgytas žinias pritaikys praktikoje. Pastaraisiais metais Lietuvoje įsitvirtino naujas terminas – „mokymasis visą gyvenimą“. Kai kuriose organizacijose jis tapo tarsi vizitinė kortelė, pritraukianti klientus. Būtent šis šiuolaikiškas požiūris mokytis ne tik mokykloje ar universitete, bet ir tobulėti profesinėje srityje parodo aukštą tos įstaigos darbuotojų lygį. Manome, jog labai svarbu, kad pedagogas spėtų keistis su šiuolaikinėmis technologijomis ir būtų įdomus dabartinei „Z mokinių kartai“. Būtent todėl ir vėl mokomės tęstiniuose Kompiuterinio raštingumo mokymuose, kurie lopšelio-darželio pedagogams organizuojami jau trečius metus iš eilės.

IMG_4572IMG_4576IMG_4575IMG_4578