Lopšelio-darželio veiklos įsivertinimo procesas

Lopšelio-darželio veiklos įsivertinimą įstaigoje koordinuoja direktoriaus įsakymu patvirtinta KVA (koordinacinė vidaus audito) grupė.

Atlikdami Platųjį įsivertinimą įstaigos pedagogai analizuoja visas įstaigos veiklos sritis ir rodiklius, vertina kiekvieną pagalbinį rodiklį keturiais lygiais: 4 – labai gerai; 3 – gerai; 2 – patenkinamai; 1 – nepatenkinamai.

Veiklos kokybės įsivertinimo sprendimai grindžiami surinktais, realią lopšelio-darželio situaciją iliustruojančiais, duomenimis ir informacija.

Apžvelgus įstaigos situaciją, išsiaiškinami privalumai ir probleminiai (mažiausiai įvertinti) pagalbiniai rodikliai.

Pasirenkama vienas ar keli rodikliai  giluminei  analizei.

Platusis veiklos įsiverinimas 2016 m.

Geriausiai įstaigoje vertinami šie veiklos rodikliai:

Veiklos rodiklis – Įgalinanti ugdytis fizinė aplinka.

3.1.3. Aplinkų bendrakultūra. Vaikų darbų demonstravimas.

Veiklos rodiklis- Ugdymosi patirtys.

2.3.2. Ugdymas lopšelio-draželio gyvenimu. Veiklos, įvykiai, nuotykiai.

Veiklos rodiklis – Vadovavimas ugdymuisi.

2.2.2. Ugdymosi organizavimas. Įvairovė.

Veiklos rodiklis – Ugdymo planavimas.

2.1.2. Ugdymo tikslai. Dienos ritmo patogumas vaikams.

Veiklos rodiklis – Pasiekimai ir pažanga.

1.2.2. Lopšelio-darželio pasiekimai ir pažanga. Atsakomybė.

Tobulintini šie veiklos rodikliai:

Veiklos rodiklis – Ugdymasis be sienų.

3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje. Įvairiapusiškumas.

3.2.1. Mokymasis ne lopšelyje-darželyje. Edukacinės išvykos.

Veiklos rodiklis – Mokymasis ir veikimas komandomis.

4.2.1. Veikimas kartu. Kolegialus mokymasis.

Veiklos rodiklis – Pasiekimai ir pažanga.

1.2.1. Vaiko pasiekimai ir pažanga. Visybiškumas.

Veiklos rodiklis – Ugdymosi patirtys.

2.3.1. Ugdymasis. Ugdymosi socialumas.

2016 m. m. Giluminiam lopšelio-darželio veiklos įsivertinimui pasirinkta:

1.2. tema – Pasiekimai ir pažanga, 1.2.1. pagalbinis rodiklis – Vaiko pasiekimai ir pažanga.

Lopšelio-darželio pedagogų bendruomenė patobulino vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą. Giluminio veiklos įsivertinimo metu bus analizuojama

šios sistemos veiksmingumas.

2016 m. Giluminio veiklos įsivertinimo rezultatai:

Atliekant Giluminį įsivertinimą nustatyta, kad vaikų vertinimas padeda pedagogams:

  • kurti palankią ugdymosi aplinką;
  • sudaryti sąlygas tikslingai vaikų veiklai;
  • parinkti natūralius, vaiko prigimtį atitinkančius ugdymo būdus;
  • į vaikų ugdymą įtraukti tėvus (padeda įsigyti žaidimų, priemonių veiklai);
  • tikslingiau stebėti, atpažinti, ką jau vaikai žino, supranta, geba, išsiaiškinti vaikų patirtį, tolesnio ugdymosi poreikius;
  • nustatyti, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas, palyginti jo kalbos, bendravimo, elgesio situacijas, kūrybos darbelius;
  • nustatyti vaiko pažangą vienoje, keliose ar visose ugdymosi srityse, periodiškai stebint ir fiksuojant vaiko pasiekimus.

Nagrinėjant vaikų pasiekimų vertinimo lenteles, pokalbiuose su pedagogais, nagrinėjant direktorės pavaduotojos Auklėtojų ugdomosios veiklos vertinimo lenteles, prieita išvados, kad kiekvienoje grupėje yra vaikų, kuriems iškyla ugdymosi sunkumų: gebėjimų stoka, neįprastas elgesys ir emocijos, kurios reiškia pedagogo ir specialistų pagalbos poreikį (2016 metais 1 vaikas buvo nukreiptas  į APP tarnybą).

Teigiamai įvertintas  penkiamečių vertinimą, remiantis PI KA! pasiekimų knygele ir  priešmokyklinio ugdymo grupių pasiekimų vertinimą remiantis  OPA PA! pasiekimų aplanku.

     Siūlymai:

  • Informacija apie vaikų pasiekimų vertinimą (pagal poreikį ar pasikeitus grupei), turėtų būti persiunčiama tos grupės auklėtojai, siekiant užtikrinti tęstinumą.
  • Vaiko pasiekimus (2 kartus metuose rudenį ir pavasarį), turėtų vertinti ir įstaigos specialistai: logopedas, muzikos, meninio, kūno kultūros pedagogai.
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų vertinimui parengti lentelę ,,Ženklai, įspėjantys apie poreikį pritaikyti ugdymo procesą“, remiantis ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu (2014).
  • Lentelėje pateikti aprašymus, kurie padės pedagogui kuo anksčiau pastebėti ugdymosi sunkumų patiriančius vaikus, ypač tais atvejais, kai vaikui nėra arba dar nėra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, paskatins bendradarbiauti su švietimo pagalbos specialistais arba kreiptis į Vaiko gerovės komisiją dėl išsamaus vaiko ugdymosi poreikių įvertinimo.