Nuo kūdikystės mus supa gimtasis žodis, iš kurio sudedamos knygos ir knygelės. Ir skaitome mes, dar nepažinę raidžių. Iš pradžių klausydamiesi motinos dainuojamos lopšinės, sekamos ilgos ilgos, be pabaigos ir krašto pasakos, lydimi švelnių žodžių žaismo. Paskui jau skaitome, žiūrinėdami knygelės paveikslėlius, kur žodžių beveik nėra. O dar paskui patys iš raidžių kuriame stebuklą – jau patys skaitome knygeles, su kuriomis lemta nebesiskirti visą gyvenimą. Štai kodėl be galo svarbu kaip nuo pirmųjų žingsnių išmoksime elgtis su knyga. Taigi „Gluosnio“ priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai lankėsi J. Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale ir mokėsi pagarbiai elgtis su knyga. Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokytoja Ilona Nedzinskienė vedė edukacinį užsiėmimą „Skirtukas knygai“, domėjosi, kaip vaikai pasižymi perskaitytą knygos vietą. Vaikai minėjo pieštukus, popieriaus lapelius ir pagaliau sužinojo, kad yra knygų skirtukai, kurie gali pradžiuginti ne tik vaikus, bet ir knygeles, nes tuomet nereikia lankstyti knygų lapų ir visokiausiais netinkamais daikteliais jų „žaloti“. Kai vaikai jau turėjo pakankamai informacijos apie knygų skirtukus kibo į darbą ir, pedagogų padedami, pasigamino keletą linksmų skirtukų. Tai džiaugsis knygelės, o su jomis drauge ir vaikučiai.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vilma Pilkienė

     Sausio 12 ir 15 dienomis “Gluosnio” ir “Liepos” priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai lankėsi Likiškėlių pagrindinėje mokykloje, kur susitikti ir pabūti drauge subūrė bendras tikslas – noras artimiau susipažinti su mokykloje įrengta VMG (“Virtuvės mitų griovėjų”) kulinarijos klase ir jos galimybėmis. Joje laukė edukacinis užsiėmimas su technologijų mokytoja metodininke Jūrate Puidokiene bei jos klasės auklėtiniais.

     Visi kartu kibo į darbus: pasiraitoję rankoves plovėsi rankeles, prisiminė higienos taisykles, susipažino su veiklai skirtomis priemonėmis ir galiausiai ėmėsi darbo – gamino sausainius su obuoliais. Sausainiukų gamybos procesas išties atsakingas: obuolio skiltelę reikėjo įvynioti į tešlą, aptepti kiaušinio plakiniu, apibarstyti cukrumi ir cinamonu. Vėliau sudėjus sausainius į skardas reikėjo laukti, kol jie iškeps. Kol kvapieji gaminiai saugiai šildėsi kulinarijos klasės orkaitėse, pradinių klasių mokytoja Ligita Tribandienė su vaikais kalbėjo  apie Laisvės gynėjų dieną, jos svarbą šiandieniniame gyvenime, dalijosi patirtimi. Vaikai atidžiai klausėsi mokytojos pasakojimo, o vėliau visi drauge atliko kūrybinę užduotį. Grįžtant į kulinarijos klasę, jau koridoriuje buvo galima justi ypatingą kvapą, o atidarius klasės duris, visus pasitiko ne tik malonus aromatas, bet ir garuojančia arbatėle padengtas stalas. Skanaudami savo pačių gamintus sausainius, vaikai sutiko – tai buvo patys skaniausi sausainiai. Turbūt skaniausi ir gražiausi dar ir  dėl to, jog juos su didele meile gamino pačių vaikų miklios rankelės. 

     Džiaugiamės galėdami aktyviai dalyvauti bendrame mūsų įstaigos ir Likiškėlių pagrindinės mokyklos projekte “Mokyklos link”.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogės Vilma Pilkienė ir Lina Tamošaitytė

     Pilietine iniciatyva “Atmintis gyva, nes liudija” prisimename 1991-ųjų sausį, kuomet vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš bandymą karine jėga įvykdyti perversmą  ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

      Sausio 12-ąją mūsų lopšelio-darželio bendruomenė prisidėjo prie minėtos iniciatyvos ir 8.00 val. dešimčiai minučių visuose languose įžiebėme vienybės ir atminimo žvakeles žuvusiems už Lietuvos laisvę pagerbti. Grupėse  vyko trumpos pilietiškumo pamokėlės – vaikai klausėsi atsiminimų apie lemtingąją 1991-ųjų sausio 13-ąją, klausėsi ir šią dieną primenančių dainų, eilėraščių, kūrė laisvės simbolius. Tylos minute pagerbėme Laisvės gynėjus, sudėjusius pačią brangiausią savo gyvenimo auką už mūsų visų laisvę. Tądien buvo stengiamasi, kad mažosios vaikų širdelės  pajustų vienybės jausmą. ​Vyresnieji vaikai patys kūrė vieningą ženkliuką – Neužmirštuolės žiedą. Kaip žinoma, šios gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint parodyti pagarbą kovotojams už laisvę. Jau vien pavadinimas kalba už save – kovotojų už laisvę  pamiršti negalima. 

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Lina Tamošaitytė

Sakoma, kad norint suprasti aplinkinio pasaulio sudėtingumą ir harmoniją, reikia save suvokti gamtos dalimi, tausoti visą, kas sukurta gamtos. Tai milžiniškas iššūkis miesto teritorijoje veikiančioms švietimo organizacijoms. Augdami mieste vaikai, iš smalsių pasaulį tyrinėjančių mažylių, ilgainiui tampa atitolusiais nuo gamtos jaunuoliais. Šiandien vis didesnė dalis miesto vaikų pasaulį, gamtą pažįsta iš knygelių, televizijos laidų, kompiuterinių žaidimų. Vis rečiau vaikai atpažįsta pamatytą augalą pievoje, paukštelį medyje. Taip atsitiko ne tik dėl ekologinių žinių trūkumo, nes vaikai mieste labai nutolę nuo gamtos. Vaikams reikia daugiau veiklos su tikrais, realiais daiktais, natūralios ir gyvybingos aplinkos. Tokia aplinka yra tik gamta ir kiekvieno vaiko ugdyme ji be galo reikšminga. Joks filmas, knyga ar žaidimas jos neatstos. Itin svarbi mokytojo užduotis šiandien yra išlaisvinti vaiką nuo nenatūralaus miesto gyvenimo. Kaip to pasiekti? Pavasarį, vasarą auginame augalus, jais rūpinamės. Rudenį imame derlių ir mokomės jį racionaliausiai panaudoti. Ką gi veikiame žiemą? Ogi mokomės rūpintis sparnuočiais.

Jau ne pirmą kartą pasitelkėme ornitologo Gedimino Petkaus patirtį. Prieš Kalėdas visi Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikai turėjo galimybę sužinoti, kaip, kada ir kokiu lesalu lesinti sparnuočius, pamatyti vaizdo reportažų ir nuotraukų iš paukščių gyvenimo. G. Petkus minėjo sniegenas, zyles, žaliukes, didžiuosius marguosius genius, juodąsias meletas, taip pat kuosas, kovus ir kitus varninių šeimos paukščius. Jis ragino šiems paukščiams žiemą padėti. „Daugeliui paukščių patinka lašiniai. Geriausia, kad jie būtų kaimiški ir žali. Be druskos ir jokių prieskonių“, – apie paukščių maistą sakė G. Petkus. Jis rekomendavo lašinius įdėti į tinklelį ir pakabinti ant medžio šakos, tada paukščiams patogiau maitintis. Kad susirinktų įvairesnių paukščių, ornitologas siūlė įrengti daugiau lesyklų ir dėti skirtingą lesalą – lašinius, uogas, grūdus, saulėgrąžas. Vaikai sužinojo, kad lesyklas galima ne tik nusipirkti, bet ir pasigaminti – tiek iš medžio, tiek iš plastiko butelių. G. Petkus papasakojo vaikams, kaip gaminti „paukščių pyragą“. Jo kepti nereikia. Tokiam pyragui tinka taukai, sviestas, margarinas, kuriuos reikia ištirpinti, priberti įvairių sėklų, riešutų. Tada viską išmaišyti, suformuoti rutulį, įdėti jį į tinklelį ir padėti šaldiklyje. Ten palaikyti, kol sustings. Tada pakabinti lauke. O kaip skanėstus paukščiams gaminti naudojant kankorėžius? Ornitologas mokė, kad juos galima aptepti sviestu ar taukais, apvolioti grūduose, sėklose. Kankorėžius sukabinus ant medžių – ir gražu, ir paukščiams skanu. Vaikai pagamino šių skanėstų ir pakabino lopšelio-darželio teritorijoje augančiuose medžiuose, kad paukšteliams būtų linksmesnės ir sotesnės Kalėdos.

Pasak ornitologo, įrengę lesyklą, mes lyg sutariame su paukščiais, kad juos globosime iki pavasario. Jeigu nors vieną šaltą dieną maisto nepapilsime, galime padaryti žalos sparnuočiams. Paukščiai neskris ieškoti natūralaus lesalo, lūkuriuos greta ir nusilpę žus. Todėl reikia žinoti, kad paukščių globoje išeiginių dienų nebūna. Tad pasistenkime vaikus išmokyti mylėti gamtą, įžvelgti įdomių dalykų ten, kur kiti žmones iki pat gyvenimo pabaigos nepastebi. Pasistenkime, kad vaikai kiekvieną dieną atskleistų naujovių, kad kiekvienas jų žingsnis į stebuklingą gamtos pasaulį turtintų širdį.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ informacija