“Volungėlėje” lankėsi trys narai gelbėtojai, kurie papasakojo priešmokyklinio amžiaus vaikams apie saugų elgesį prie vandens ir vandenyje. Mokiniams buvo įdomu stebėti narų darbo rūbus ir pačius įvairiausius daiktus, be kurių gelbėjimas negalėtų vykti. Mažieji uždavė įvairių klausimų: „Ar narui gelbėtojui šalta vandenyje?”, „Kodėl narui gelbėtojui vandenyje reikalingas peilis?”, „Ar giliai gali nerti?”, „Kaip sekasi matyti po vandeniu?”, „Kaip suranda vietą, kurioje reikia gelbėti žmogų?” ir daug kitų. Kiekvienas smalsuolis galėjo apžiūrėti didelį automobilį, pamatuoti jo dydį pagal savo ūgį. Mokiniai stebėjosi, kad gelbėtojų automobilio ratas yra didesnis nei jie patys.
Lietuvoje nuolat diskutuojama kokia yra gera mokykla, kaip ją sukurti. Susitelkus įvairių švietimo grupių atstovams, 2015 m. patvirtintas dokumentas „Geros mokyklos koncepcija“, parengtas pagal Tautinės mokyklos koncepciją (1989) ir įvairių švietimo atstovų įvardintas aktualijas. „Geros mokyklos koncepcijoje“ yra atskleidžiami svarbiausi geros mokyklos bruožai. Žinoma, supratimą, matymą kas yra gera mokykla, kiekvienos švietimo įstaigos bendruomenė turi gana unikalų, siejamą su mokyklos bendruomenės puoselėjamomis vertybėmis. Ikimokyklinio ugdymo mokyklų respublikinės konferencijos organizatoriai Alytaus lopšeliai-darželiai “Volungėlė” ir “Šaltinėlis”, organizuodami šį renginį norėjo į „Geros mokyklos koncepciją“ pažvelgti įvairiuose Lietuvos regionuose veikiančių ikimokyklinio ugdymo mokyklų bendruomenių akimis. Pasitelkėme vieną iš devynių geros mokyklos aspektų. Konferenciją ketiname organizuoti ir kitąmet, tuomet mokytojus ir mokyklų komandas kviesime paanalizuoti kitą geros mokyklos aspektą. Manome, kad klausimo sau – kokia yra gera mokykla mano bendruomenei – kėlimas, įgalins ikimokyklinio ugdymo mokyklų bendruomenes kurti geresnes ugdymosi sąlygas vaikams, paskatins naudoti kolegų išbandytus metodus ir paveikias ugdymo strategijas. Mūsų įstaigą konferencijoje sėkmingai atstovavo ir savo patirtimi dalinosi mokytojos Edita, Reda, Vitalija, Linutė.
Tradiciškai savaitę po Velykų minime dar vieną progą – Atvelykį. Atvelykio savaitgalis daug kam geriau žinomas kaip vaikų Velykėlės, mat tuokart didžiausias dėmesys skiriamas vaikams ir šeimos buvimui drauge. Kokiomis tradicijomis pasižymi ši diena ir kaip kurti jaukią šventę namuose? Kaip pasakoja žymi šalies etnologė Nijolė Marcinkevičienė, Atvelykio šventė yra tarsi maža Velykų kopija. „Tai – kaip Velykų aidas, šventės atkartojimas, tik stalas kraunamas kiek kukliau, o dėmesys skiriamas vaikams. Nuo Velykų būna praėję šiek tiek laiko, tad vaikai suspėja prisirinkti kiaušinių – tradiciškai yra žaidžiami įvairūs žaidimai, vyksta ridenimai. Ankščiau veiksmas vykdavo kieme, žmonės visokių rungčių prisigalvodavę, būdavo daug juoko ir klegesio. Atvelykis siejamas su sūpuoklėmis – anuomet būtent per vaikų Velykėles žmonės imdavo suptis ir džiaugtis pavasariu“. Pasidžiaukime mokytojų Vilmos, Vitalijos ir Ingridos organizuotomis Velykėlėmis.