Biudžetinė įstaiga
Volungės g. 25, 63163 Alytus
Tel. (8 315) 76 590, (8 315) 76591
Juridinių asmenų registras
Kodas 191054959
2022 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bal    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  

Naujienos

1 2 3 27

Alytaus lopšelyje-darželyje “Volungėlė” vykdoma tarptautinė ERASMUS+ mobilumo ir  gerosios praktikos mainų programa “Kids In Nature” (“Vaikai Gamtoje”). Projekto veiklos vykdomos nuo 2020 rugsėjo mėn. tarp šešių pagrindinių partnerių: Lietuvos (Alytaus lopšelis-darželis “Volungėlė”), Bulgarijos (vaikų darželis “Srebarno kopitce” Sofijoje), Latvijos (13-asis vaikų darželis Daugpilyje), Rumunijos (1-asis vaikų darželis Buzau mieste), Slovėnijos (“Vrtec Šentvid” vaikų darželis Liublijanoje) ir Turkijos (“Menekşe Ahmet Yalçınkaya” vaikų darželis Kirsehiryje).  Gegužės 10-13 d. mokytojai iš projekte dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų svečiavosi mūsų įstaigoje. Mokytojų mobilumo tema – bitėms draugiškų augalų auginimas.

 

 

 

“Volungėlėje” lankėsi trys narai gelbėtojai, kurie papasakojo priešmokyklinio amžiaus vaikams apie saugų elgesį prie vandens ir vandenyje. Mokiniams buvo įdomu stebėti narų darbo rūbus ir pačius įvairiausius daiktus, be kurių gelbėjimas negalėtų vykti. Mažieji uždavė įvairių klausimų: „Ar narui gelbėtojui šalta vandenyje?”, „Kodėl narui gelbėtojui vandenyje reikalingas peilis?”, „Ar giliai gali nerti?”, „Kaip sekasi matyti po vandeniu?”, „Kaip suranda vietą, kurioje reikia gelbėti žmogų?” ir daug kitų. Kiekvienas smalsuolis galėjo apžiūrėti didelį automobilį, pamatuoti jo dydį pagal savo ūgį. Mokiniai stebėjosi, kad gelbėtojų automobilio ratas yra didesnis nei jie patys.

 

Lietuvoje nuolat diskutuojama kokia yra gera mokykla, kaip ją sukurti. Susitelkus įvairių švietimo grupių atstovams, 2015 m. patvirtintas dokumentas „Geros mokyklos koncepcija“, parengtas pagal Tautinės mokyklos koncepciją (1989) ir įvairių švietimo atstovų įvardintas aktualijas. „Geros mokyklos koncepcijoje“ yra atskleidžiami svarbiausi geros mokyklos bruožai. Žinoma, supratimą, matymą kas yra gera mokykla, kiekvienos švietimo įstaigos bendruomenė turi gana unikalų, siejamą su mokyklos bendruomenės puoselėjamomis vertybėmis. Ikimokyklinio ugdymo mokyklų respublikinės konferencijos organizatoriai Alytaus lopšeliai-darželiai “Volungėlė” ir  “Šaltinėlis”, organizuodami šį renginį norėjo į „Geros mokyklos koncepciją“ pažvelgti įvairiuose Lietuvos regionuose veikiančių ikimokyklinio ugdymo mokyklų bendruomenių akimis. Pasitelkėme vieną iš devynių geros mokyklos aspektų. Konferenciją ketiname organizuoti ir kitąmet, tuomet mokytojus ir mokyklų komandas kviesime paanalizuoti kitą geros mokyklos aspektą. Manome, kad klausimo sau – kokia yra gera mokykla mano bendruomenei – kėlimas, įgalins ikimokyklinio ugdymo mokyklų bendruomenes kurti geresnes ugdymosi sąlygas vaikams, paskatins naudoti kolegų išbandytus metodus ir paveikias ugdymo strategijas. Mūsų įstaigą konferencijoje sėkmingai atstovavo ir savo patirtimi dalinosi mokytojos Edita, Reda, Vitalija, Linutė.

Tradiciškai savaitę po Velykų minime dar vieną progą – Atvelykį. Atvelykio savaitgalis daug kam geriau žinomas kaip vaikų Velykėlės, mat tuokart didžiausias dėmesys skiriamas vaikams ir šeimos buvimui drauge. Kokiomis tradicijomis pasižymi ši diena ir kaip kurti jaukią šventę namuose? Kaip pasakoja žymi šalies etnologė Nijolė Marcinkevičienė, Atvelykio šventė yra tarsi maža Velykų kopija. „Tai – kaip Velykų aidas, šventės atkartojimas, tik stalas kraunamas kiek kukliau, o dėmesys skiriamas vaikams. Nuo Velykų būna praėję šiek tiek laiko, tad vaikai suspėja prisirinkti kiaušinių – tradiciškai yra žaidžiami įvairūs žaidimai, vyksta ridenimai. Ankščiau veiksmas vykdavo kieme, žmonės visokių rungčių prisigalvodavę, būdavo daug juoko ir klegesio. Atvelykis siejamas su sūpuoklėmis – anuomet būtent per vaikų Velykėles žmonės imdavo suptis ir džiaugtis pavasariu“. Pasidžiaukime mokytojų Vilmos, Vitalijos ir Ingridos organizuotomis Velykėlėmis.

Medeliai dailiais kiaušiniais nukabinami jau daugelį metų, o margutis apskritai jau nuo seno yra gyvybės simbolis – juk vis dėlto šv. Velykos simbolizuoja visa ko prisikėlimą. Taigi Velykų medelį galima išvysti ne tik Vokietijoje ir Austrijoje, bet ir Lenkijoje, Čekijoje, Ukrainoje, kai kuriose Amerikos valstijose. O štai Vokietijoje greičiausiai nerastume nė vieno žmogaus, kuris nežinotų, kas toks yra Volkeris Kraftas. Savo medelį šis Velykų aktyvistas puošia jau nuo 1965-ųjų! Pradžia gal ir nebuvo pati įspūdingiausia: medelis buvo padabintas 18 plastikinių kiaušinių.1994 m. kiaušinių jau buvo 350, o iki 2009-ųjų ant medžio kabėjo jau 9200, 2012-aisiais jį puošė daugiau kaip 10 000 margučių!  Pamėginome ir mes…
Marginimas – kaip meditacija. Pagal marginimo techniką margučiai skirstomi į rašytinius ir skutinėtus. Pirmuoju atveju naudojamas bičių vaškas. Bent sykį gyvenime šią techniką turėtų išbandyti kiekvienas: tai tarsi meditacija. Piešdamas vašku nejučia pasineri į tokią ramybę, susikaupimą. O dar tas salsvas bičių vaško kvapas… Tai tikrai nesunku: gal tik pirmą kartą. Turėtumėte pasiruošti kokį nors kaitinantį elementą. Tinka net kapų žvakutės, ant kurių viršaus uždėję stiklainio dangtelį su gabalėliu natūralaus vaško, galėsite išbandyti šį marginimo būdą. Dar galite naudoti indelį aromatiniams aliejams pilti, tik vietoj jų įdėkite bičių vaško. Priemonių taip pat reikės labai paprastų – į pieštukus įsmeigtų vinučių, kurių galvutės skirtingo dydžio. Jei norite labai smulkaus piešinio, galite naudoti ir vyriškų baltinių adatėles su itin mažomis galvutėmis. Kuo galvutė stambesnė – tuo didesnis vaško lašas. Beje, seniau vienodo dydžio taškelius padėdavo prie pagaliuko galo pritvirtintu vikio grūdu. Dar viena sėkmės sąlyga – prieš pradėdami darbą pasirūpinkite, kad kiaušinukas būtų švarus. Tad išvirtus kiaušinius atidžiai su soda nuplaukite. Dažykite jau atvėsusius, bet vis dar šiltus, kambario temperatūros kiaušinius, nes prie šaltų vaškas nekibs. Dar viena maža paslaptis: prieš tepdami vašką ant kiaušinio, adatėlę šiek tiek palaikykite karštame vaške, kad ji įkaistų. Jei adatėlė bus šalta, ištraukus ją vaškas bematant apstings. Mažieji jau pabandė, tautodailininkės Audronės Lampickienės vedini.

„Volungėlėje” lankėsi visada laukiamas ornitologas Gediminas Petkus. „Gluosnio” ir „Ąžuolo” grupių mokiniams ornitologas papasakojo apie kuosas, genį ir jo ypatingą liežuvėlį, mėlynąją ir didžiąją zyles, varnėnus, liepsnelę. Vaikai galėjo išgirsti didžiosios zylės skleidžiamus garsus. Žaisdami žaidimą „Valgau ir nevalgau” sužinojo apie smilginį strazdą, kuris mėgsta uogas. Susipažino su lizdelių ir inkilų įvairove, jų skirtumais, lygino su mūsų namais. O stebėdami per žiūronus matė skrajojančius miesto paukščius – balandžius ir kuosas, kurios susisuko lizdus daugiaaukščio namo plyšyje. Laba džiaugiamės ilgamete draugyste su Gediminu.
https://youtu.be/jlCtPMZxX7E

Ar žinote, kad kovo 21 dieną švenčiama Pasaulinė Dauno sindromo diena, kurią mūvimos skirtingos kojinės išreiškiant palaikymą ir toleranciją žmonėms su Dauno sindromu bei jų šeimoms? Skirtingos kojinės simbolizuoja kitoniškumą, tačiau jį nulemia tik viena chromosoma. Alytaus lopšelio-darželio “Volungėlė” bendruomenė taip pat dalyvavo socialinėje akcijoje „Skirtingų kojinių šokis“. Akcijos tikslas – paminėti pasaulinę Dauno sindromo dieną. Ugdyti toleranciją ir palaikymą, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į žmones su šia negalia.

 

 

 

Nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. lopšelyje-darželyje ugdomi vaikai ir jų mokytojai tradiciškai ypatingą dėmesį skiria pilietiniam ugdymui. Analizuoja temas susijusias su Lietuvos kultūra, istorija. Mokosi dar nežinomų dalykų apie savo gimtąją šalį. Šiemet visi susitelkėme pilių konstravimui ir dekoravimui. Kviečiame pasidžiaugti rezultatais. 

https://m.alytusplius.lt/naujienos/lopselio-darzelio-volungele-kieme-vaiku-statytos-pilys-ir-graziausi-zodziai-lietuvai

Užgavėnės – viena archaiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia dar akmens amžiaus laikus. Ši šventė unikali dar ir tuo, kad jos turinys leidžia koja kojon keliauti su gyvenimu. Užgavėnių esmė – ne tik „varyti“ žiemą, bet ir įveikti negeroves, kurios kaupiasi visuomenėje, todėl ji nepraranda aktualumo ir šiandien. Čia nėra žiūrovų – visi tampa dalyviais: žmogus turi ir kaukę pasigaminti, ir personažą suvaidinti, ir šmaikštų dialogą sugalvoti. Šventės ištakos – akmens amžiuje Pirmykščiais akmens amžiaus laikais Užgavėnės, kaip ir dabar, buvo susijusios su pirmaisiais pavasario požymiais, kai žmogus pradeda džiaugtis, kad baigiasi sunkmetis, greitai parskris paukščiai, prasidės visi pavasario džiaugsmai.

 

1 2 3 27