Štai ir prabėgo mokslo metai ir ne taip lengva ištarti  – „Sudie, darželi mielas“. Vaikai per metus subrendo, sustiprėjo, susidraugavo, turėjo galimybę išmėginti daugiau elgesio modelių, perprasti įvairias bendravimo situacijas, pritapti prie kitų, pelnyti pripažinimą, išgyventi įvairias emocijas, rodyti iniciatyvą ir pastangas, priimti sprendimus, kūrybiškai keisti aplinkybes. Augo vaikų susidomėjimas knygomis, raštu, noras išmokti perskaityti reikiamą informaciją, didėjo motyvacija mokytis.

Daug dėmesio skyrėme vaikų socialinių gebėjimų tobulinimui, socialinės emocinės elgsenos ugdymui. Tuo tikslu visus mokslo metus dalyvavome tarptautinėje programoje „Zipio draugai“. Vaikai tapo labiau savimi pasitikintys, išmoko valdyti savo emocijas, atsižvelgti į draugų poreikius bei interesus. Sudarėme sąlygas vaikams patiems spręsti iškilusias problemas bei konfliktines situacijas.

Ugdytiniai sustiprėjo fiziškai, patenkino judėjimo poreikį, išmoko saugiai judėti ir veikti, tapo savarankiški, atsakingi už saugų elgesį judant ir žaidžiant vaikų grupėje, lauke, kelyje. Išmoko jausti ir valdyti savo kūną, išlaikyti pusiausvyrą, savarankiškai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos, poilsio ir maitinimosi ritmo, pasakyti kitiems, kai pavargsta ar blogai jaučiasi.

Vaikai turėjo galimybę kurti – natūraliai, laisvai, drąsiai, savitai, išmoko spontaniškai reikšti savo nuotaikas, jausmus, mintis bei santykį su pasauliu, įvairiomis meninės raiškos priemonėmis.

Taigi,  visi drauge džiaugiamės vaikučių pasiekimais, dėkojame tėveliams už bendravimą,  bendradarbiavimą ir tariame SĖKMĖS!!!

Priešmokyklinio ugdymo pedagogės

Vilma Pilkienė ir Aldona Aponienė

Šiame technologinių ir urbanizacijos pasaulyje „yra gamtos deficito sutrikimas“, vaikai nuo per mažo kontakto su gamta kenčia tiek fiziškai, tiek psichiškai, todėl mums labai norisi juos priartinti bent dalele prie natūralios gamtos ir taip gimė idėja ant palangės įsirengti savo daržą. Pasitarę su tėveliais nusprendėme, kad nesirinksime konkrečios daržo tematikos, o sodinsime tai ką vaikai patys išsirinks nuėję į sėklų parduotuvę, nes ši veikla turi suteikti jiems džiaugsmo, noro įsitraukti į ją, o ne spausti save į kažkokius rėmus.

Visų pirma mūsų daržo atsiradimo procese buvo pažintis su sėklomis, kurias apžiūrinėjome per padidinimo stiklą, matavome, lyginome tarpusavyje pagal dydį, formą, spalvą. Tuomet aptarėme, ko reikia sodinimui ir kokių reikia sąlygų, kad sėkla išdyktų ir užaugtų augalas, ir tada prasidėjo mūsų sodinimo procesas, kuris buvo lydimas daugybę emocijų, tiek teigiamų, tiek neigiamų. Dauguma vaikų su dideliu džiaugsmu, įkarščiu kapstėsi žemėje, ją uostė, apžiūrinėjo ir pasėjome savo sėklytes: ridikėlių, pipirinės, salotų, petražolių, baziliko, pasodinome svogūnus, pupas, žirnius, o kitiems tai buvo visiškai nauja patirtis, jie bijojo susimurzinti rankas, žemė jiems skleidė nemalonų kvapą, tačiau padrąsinti ir paskatinti grupės draugų jie taip pat pasinėrė į šį procesą. Pasodinus sėklytes vaikai nekantriai laukė kol pasirodys pirmieji daigeliai, jau tą pačią dieną atsikėlę po pietų miego bėgo žiūrėti indelių ant palangės ir su nusivylimu sakė „-Dar neišdygo“, „-Dar neužaugo“. Tuomet dar kartą aptarėme, kad reikia laiko ir tam tikrų sąlygų: drėgmės, šilumos, kad pasėtos sėklytės išdygtų. Pagaliau pasirodžius pirmiesiems daigeliams vaikų veiduose pasirodė šypsenos, jie su dideliu susidomėjimu kiekvieną dieną apžiūrinėjo juos per padidinimo stiklą, matavo, lygino, kas greičiausiai auga.

 Dar labai svarbus mums iššūkis buvo, kaip užtikrinti pastovią daržo priežiūrą, kad jis žaliuotų, nes mūsų lange ištisą dieną švyti saulės spinduliai, kurie ne tik padeda augalams augti, bet ir nuo jų gausos kai kurie augalai pradėjo nykti, todėl sudarėme priežiūros grafiką.

Vaikai ne tik stebėjo ir viską fiksavo, bet ir uostė, lietė augaliukus bei skanavo jų, vaikai kiekvieną dieną praeidami savarankiškai nusiskindavo ir ragaudavo jų mėgstamų žalumynų. Taipogi, drauge su vaikais gaminome svogūnų laiškų ir pipirinės sumuštinukus: ant juodos duonos tepėm sviesto, ant viršaus dėjome svogūnų laiškų, pipirinės, pasidarėme užtepėlę su varške ir žalumynais, ir tepėmės ant duonos, taip pat darėme salotų ir svogūnų salotas.

Taigi, šis daržas leido vaikams nors truputį susipažinti su daržininkystę ir suvokti iš kur ant mūsų stalo atsiranda žaliosios gėrybės ir kiek reikia įdėti darbo, pastangų, kad visa tai turėti.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Ingrida Kmieliūtė

Ieškodami ypatingos aplinkos savo vaikams, kurioje jie galėtų atsiskleisti, dažnai neįvertiname to, jog vienas turtingiausių šaltinių vaikų ugdymui yra arčiausiai mūsų. Gamta – natūrali aplinka, skatinanti vaiko smalsumą, vaikai čia gali kurti, fantazuoti bei atskleisti save. Gamtos aplinka itin svarbi vaikų ugdyme, lavinant jų pojūčius ir sudarant natūraliai raminančią aplinką. Tik būdami gamtoje galime pajausti tiesioginį ryšį su žeme, su augalais, tapti pilnaverčiais gimtosios žemės piliečiais. Lietuvoje tokia nuostabi gamta – akį traukia toliuose tyvuliuojantys ežerai, vingiuojančios upės, beribiai miškų plotai ir praeitį primenančios senolių bakūžės. Tuo įsitikino Alytaus lopšelio – darželio „Volungėlė“ ugdytiniai, tėvai ir pedagogai lankydamiesi Veisiejų regioniniame parke, būtent dėl nuostabaus kraštovaizdžio savo kelionei pasirinkę Veisiejų kraštą. Organizuoti šią išvyką paskatino Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuojamas nacionalinis konkursas „Pamoka gamtoje: svajokime drauge!“. Šio konkurso vienas iš nuostatų buvo užmegzti ryšį su pasirinkto regioninio ar nacionalinio parko direkcija ir pravesti pamoką gamtoje. Kadangi Veisiejų kraštas garsėja savo ežerais (jų čia yra net 37), taigi ir pamokos tema, kaip ir Veisiejų regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos pavadinimas – ,,Gyvenimas tarp vandenų“. Išvykos pradžioje vaikai susipažino su Veisiejų regioninio parko lankytojų centro ekspozicija ir tuomet jau keliavo į gamtą, Veisiejų dvaro parką – džiaugtis, patirti, mokytis, kurti, būti drauge. Ančios ežero bangos svetingai priėmė vaikų iš popieriaus išlankstytus ir plukdomus laivelius. Neišdildomi įspūdžiai pradžiugino vaikų širdis, nenusakoma pavasario spalvų paletė kvietė grožėtis, jausti, išreikšti savo mintis ir jausmus spalvomis, tai vaikai ir darė tapybos plenero metu. Sėdint ant ežero kranto taip gera buvo prisiminti S. Nėries eilutes: „Koks gražus mažytis mūsų kraštas“…

Alytaus lopšelio – darželio ,,Volungėlė“

priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vilma Pilkienė

Mūsų lopšelis-darželis aktyviai palaiko ,,Sveikatiados‘‘ pristatomas sveikatingumo idėjas. Noriai įsijungėme į ,,Šokio diena 2016‘‘ projektą, skirtą Tarptautinei šokio dienai, kuri UNESCO sprendimu švenčiama nuo 1982 metų. Sveikai gyventi galime pradėdami nuo mažų dalykų, svarbiausia, kad viską darytume su gera nuotaika, o ją nuo seniausių laikų atnešdavo smagus šokis. Gerais šokėjais buvo laikomi tie, kurie turėjo savitą šokio manierą ir sugebėdavo improvizuoti. Nuo balandžio 25 d.  iki 29 d.  mokėmės įvairių šokių, nuo  ,,bitutės‘‘ iki  ,,patrepsynų‘‘. Tarptautinę šokio dieną, balandžio 29-ąją, meninio ugdymo ir kūno kultūros pedagogės,  sveikatos priežiūros specialistė Rita Adamukaitienė surengė susitikimą su Alytaus miesto Visuomenės sveikatos centro specialiste Ernesta Bertaševičiūte ir  visa lopšelio-darželio bendruomenė  sušokome smagų bendrą šokį, manydami, kad sveikos gyvensenos kultūra prasideda nuo šokio, kurio dėka ugdoma sveika visuomenė, formuojama sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo kultūra.

Lopšelio – darželio „Volungėlė“ informacija

Nuo kada priešmokyklinis ugdymas tampa privalomas?  Nuo 2016 metų rugsėjo 1 d.

Koks jo tikslas?  Padėti vaikui sėkmingai pasirengti mokyklai. Tyrimai rodo, kad nuo to, ar vaikui buvo sėkminga mokyklos
lankymo pradžia, didžia dalimi priklauso ir tai, kaip jam seksis mokytis toliau.

Ar visi šešerių metų vaikai privalės lankyti grupes?  Taip, visi, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka šešeri ir iki pirmosios klasės lieka vieneri metai. Jau dabar priešmokyklinio ugdymo grupes lanko 96 proc. šešiamečių.

O jeigu vaikas turi specialiųjų ugdymosi  poreikių? Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa  yra pritaikoma. Tokioje grupėje turi dirbti priešmokyklinio ugdymo pedagogas ir mokytojo padėjėjas.

Ar galima vaiką leisti nuo 5 metų?  Taip, tuo atveju, jeigu savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba nustatys, kad jis yra brandus ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Ar į priešmokyklinio ugdymo grupes bus priimami neskiepyti vaikai? Taip.

Kur užregistruoti šešiametį?  Jei savivaldybėje yra patvirtinta centralizuota vaikų priėmimo į tokias ugdymo įstaigas tvarka, tada reikia
kreiptis į savo savivaldybės administracijos švietimo padalinį. Jei savivaldybėje priėmimo tvarka necentralizuota, tada reikia kreiptis į bet kurią įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą.

Ar tėvams reikės mokėti?  Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną (arba 20 valandų per savaitę). Jeigu priešmokyklinėje
grupėje vaikas būna ilgiau nei 4 val. per dieną ir gauna maitinimą, tai tėvai moka už vaiko maitinimą. Tėvai taip pat moka savivaldybės nustatytą fiksuotą mėnesinį mokestį ar ugdymo mokestį, kuris yra skaičiuojamas už kiekvieną lankytą dieną. Yra savivaldybių, kuriose tokio mokesčio nėra ir tėvai moka tik už maitinimą.

Ar galima gauti lengvatas?  Kiekviena savivaldybė pasitvirtina savo tvarką dėl tėvams suteikiamų lengvatų ar mokesčio mažinimo už
vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse. Mokestis gali būti mažinamas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos gali būti iš viso atleidžiamos nuo mokesčio. Apie tai reikia pasiteirauti savo savivaldybėje.

Kur steigiamos tokios grupės?  Priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti steigiamos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, universaliuose
daugiafunkciuose centruose, pradinėse ir kitose bendrojo ugdymo mokyklose, net daugiabučiuose ar kitur, jei tos patalpos yra pritaikytos priešmokykliniam ugdymui. Įstaiga, vykdanti priešmokyklinio ugdymo programą, turi turėti higienos pasą (leidimą) tokiai veiklai vykdyti.

Ar gali atsitikti, kad didmiesčiuose ims trūkti vietų visiems šešiamečiams? Ne. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad visi 6 m. vaikai būtų ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Ką vaikai veikia priešmokyklinio ugdymo grupėse? Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač – socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje – užsiimti
bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškas, padėti kitiems. Šešiamečiai taip pat mokosi skaitymo ir rašymo pradmenų.
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
El. paštas  info@smm.lt,  tel. (8 5) 219 1257

Vaikystė – nepakartojama žmogaus gyvenimo vertybė. Žingsnis po žingsnio, diena po dienos vaikas įgyja vis daugiau žinių apie asmens higieną, išmoksta saugoti sveikatą, suvokia, kaip teisingai elgtis. Labai džiugu, kad pirmuosius sveikatos saugojimo įgūdžius vaikai įgauna šeimoje ir jie išlieka visą gyvenimą. Lopšelyje-darželyje gyvenimo įgūdžių ugdymą stengiamės organizuoti taip, kad mažiesiems būtų įdomu ir linksma, kad jie galėtų išreikšti save, parodyti sumanumą, gebėjimus ir kūrybiškumą.
Ankstyvojo amžiaus mažųjų „Boružiukų” grupėje, vyko pramoginis rytmetis, kurio metu, pasitelkiant vaikų vaidybinius sugebėjimus, žaidimą, buvo siekiama ugdyti tinkamą požiūrį į švarą bei skatinama mylėti mus supančią aplinką.
Skambant linksmai dainelei į grupę atpleveno Švaros fėja. Pasisveikinusi su vaikais, ji pasiūlė visiems kartu keliauti į Švaros karalystę. Drauge su jais keliavo labai miela, bet liūdna mergaitė Mija, kuri nemylėjo švaros. Tačiau viskas pasikeitė vos tik įžengus pro pilies vartus. Mergaitė susidraugavo su muiliuku, visi linksmai plovėsi rankeles, į švarų vandenėlį leido pačių pagamintas žuvytes, žydinčias vandens lelijas, antytes. Vaišinosi ekologiškais sumuštinukais, pagamintais iš krapų ir svogūnų, kuriuos pasodino bei užaugino mažųjų rankelės.
Veiklos pabaigoje, kupini gerų emocijų, ugdytiniai kelionę tęsė į Dantukų fėjos karalystę. Čia jų laukė nauji atradimai ir nuotykiai.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Vitalija Saltonienė

     Kovo 1 – balandžio 11 dienomis Kėdainių mokyklą-darželis „Puriena“ ir Kėdainių „Ryto“ progimnazija pradinių klasių mokiniams, priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikams organizavo piešinių ir nuotraukų konkursą „Lietuvos paukščiai 2016“.  Konkurso tikslas buvo – pasitelkiant  įvairias piešimo technikas  ir fotografijos meną atskleisti Lietuvos paukščių savitumą, išskirtinumą, ugdyti vaikų kūrybiškumą.  Šių metų tematika – „Lietuvos miškų ir pievų paukščiai“. Visas šio konkurso taisykles atitinkančius  piešinius ir nuotraukas buvo patikėta vertinti kompetentingai komisijai. 

     Į konkursą aktyviai įsitraukė ir mūsų lopšelio-darželio priešmokyklinio ugdymo „Pelėdžiukų“ grupės vaikai. Susidomėję auklėtojų pasiūlyta idėja, jie noriai piešė piešinius, kuriuos vėliau siuntėme konkurso organizatoriams.  Pasibaigus numatytam terminui ir komisijai įvertinus visus atsiųstus darbus, konkurse dalyvavę priešmokyklinukai  gavo padėkos raštus už dalyvavimą respublikiniame piešinių ir nuotraukų konkurse „Lietuvos paukščiai 2016“.

"Pelėdžiukų" priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtoja Lina Tamošaitytė 

   Vieną kartą savaitėje, visiems 3 – 7 metų vaikams, vyksta logoritmikos užsiėmimai, kuriuos veda logopedė Danguolė Motiejūnienė ir meninio ugdymo pedagogė Jolita Janulynienė. Logoritmika apjungia judesį, kalbą ir muziką. Šių užsiėmimų metu lavėja kvėpavimas, balsas, foneminė ir muzikinė klausa – tai padeda greičiau pasiekti norimo rezultato – taisyklingos kalbos.

Logopedė Danguolė Motiejūnienė ir meninio ugdymo pedagogė Jolita Janulynienė

          Pušis pirmiausia žavi savo tvirtybe. Ji –  lyg gyvas pavyzdys, kad ir žmogui reikia būti stipriam. Kai sunku, rodos, užtenka prisiminti kopose vėjo į šoną nusvarintą pušelę ir jėgos pamažu ima grįžti, mintys šviesėti. Pušys – ištvermingieji medžiai – ilgaamžiai. Pušis gyvena 200–500, o kartais net 800 ir daugiau metų. „Voriukų“ grupės bendruomenė nusprendė savo žaidimų aikštelės erdvėms suteikti savitumo ir pagyvino jas pasodintomis pušelėmis. Darbingai nusiteikę, ir maži, ir dideli ėmėsi labai atsakingo darbo – pušelių sodinimo. Medžiai džiaugėsi, kai jų laibus kamienus lietė gležnos vaikų rankutės. Pušys iš prigimties gražios, tačiau jos tampa dar gražesnės, kai prie jų prisiliečiame mintimis, vaizduote, kai tampame kūrėjais ir savo prasmingais darbais puoselėjame grožį.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Gražina Sviderskienė

          Darželis – tai ta vieta, kur vaikas mokosi būti socialinėje aplinkoje. Čia jis išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Čia juo rūpinasi, su juo bendrauja, moko. Nuo to ką, vaikas išmoks darželyje, priklausys jo tolimesnis mokymasis. Ne paslaptis, kad vaikai, su kuriais suaugusieji labai glaudžiai, nuoširdžiai bendrauja, labiau pasitiki savimi, yra aktyvūs, geranoriški, geriau vertina save ir sutaria su kitais, veiksmingiau prisitaiko prie socialinės aplinkos. Ar vertingas vien bendravimas su bendraamžiais? Tikrai ne, nes gyvenime kiekvienam mūsų tenka dirbti su įvairaus amžiaus žmonėmis. Būtent todėl ir mokytis bendradarbiauti turime su įvairaus amžiaus, įsitikinimų, gebėjimų, pomėgių žmonėmis.

          Kas gali sieti Alytaus lopšelį-darželį „Volungėlė“ ir Alytaus miesto „Bočių“ bendruomenę? Saulėtą balandžio pirmosios vidurdienį mažieji lopšelio-darželio dainorėliai lankėsi Alytaus miesto bendruomenės centre. Čia vyko Velykų koncertas. Pasiklausyti dainų ir muzikos susirinko nemenkas būrys „Bočių“ bendruomenės narių, pavienių klausytojų senjorų. Visus atvykusius ir dalyvius pasveikino „Bočių“ bendruomenės pirmininkas Jonas Dimša. Koncertavo ne tik Alytaus „Bočių“ etnografinis ansamblis „Keturnytis“ ir kapela „Dzūkija“, bet ir svečių kapela „Smiltelė“ bei mažieji lopšelio-darželio „Volungėlė“ atlikėjai. Vaikai jau ne pirmą kartą kviečiami koncertuoti su etnografiniu ansambliu „Keturnytis“.  Naila, Matas ir Nojus dzūkų krašto dainas šį kartą visų susirinkusiųjų džiaugsmui ir nustebimui atliko dzūkų tarme. Senjorai neliko abejingi vaikams, jie džiaugėsi mažųjų noru dainuoti kartu su jais. Todėl pasikvietė ir Velykų bobutę, kuri vaikus apdovanojo už jų puikų pasirodymą.

          Pastebime, kad nuoširdus, pagarbus bendravimas su suaugusiais žmonėmis, užtikrina vaikams saugumo jausmą, nes glaudžiai siejasi su teigiamomis jų emocijomis, pasitikėjimu, doru elgesiu. Mažųjų atlikėjų dalyvavimas kartu su senjorais, tai tarsi tiltelis tarp bendruomenių – vaikų ir suaugusiųjų, skatinantis pagarbą vieni kitiems. Tad ar ne pats laikas ir mums pasiraitoti rankoves ir su atsidavimu kurti bendrystės grupeles savo artimiausioje aplinkoje. Juk bendrystės reikia mums patiems, ir beveik – kaip oro.

Vyresnioji meninio ugdymo pedagogė Jolita Janulynienė