Biudžetinė įstaiga
Volungės g. 25, 63163 Alytus
Tel. (8 315) 76 590, (8 315) 76591
Juridinių asmenų registras
Kodas 191054959
2018 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

     Sausio 12 ir 15 dienomis “Gluosnio” ir “Liepos” priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai lankėsi Likiškėlių pagrindinėje mokykloje, kur susitikti ir pabūti drauge subūrė bendras tikslas – noras artimiau susipažinti su mokykloje įrengta VMG (“Virtuvės mitų griovėjų”) kulinarijos klase ir jos galimybėmis. Joje laukė edukacinis užsiėmimas su technologijų mokytoja metodininke Jūrate Puidokiene bei jos klasės auklėtiniais.

     Visi kartu kibo į darbus: pasiraitoję rankoves plovėsi rankeles, prisiminė higienos taisykles, susipažino su veiklai skirtomis priemonėmis ir galiausiai ėmėsi darbo – gamino sausainius su obuoliais. Sausainiukų gamybos procesas išties atsakingas: obuolio skiltelę reikėjo įvynioti į tešlą, aptepti kiaušinio plakiniu, apibarstyti cukrumi ir cinamonu. Vėliau sudėjus sausainius į skardas reikėjo laukti, kol jie iškeps. Kol kvapieji gaminiai saugiai šildėsi kulinarijos klasės orkaitėse, pradinių klasių mokytoja Ligita Tribandienė su vaikais kalbėjo  apie Laisvės gynėjų dieną, jos svarbą šiandieniniame gyvenime, dalijosi patirtimi. Vaikai atidžiai klausėsi mokytojos pasakojimo, o vėliau visi drauge atliko kūrybinę užduotį. Grįžtant į kulinarijos klasę, jau koridoriuje buvo galima justi ypatingą kvapą, o atidarius klasės duris, visus pasitiko ne tik malonus aromatas, bet ir garuojančia arbatėle padengtas stalas. Skanaudami savo pačių gamintus sausainius, vaikai sutiko – tai buvo patys skaniausi sausainiai. Turbūt skaniausi ir gražiausi dar ir  dėl to, jog juos su didele meile gamino pačių vaikų miklios rankelės. 

     Džiaugiamės galėdami aktyviai dalyvauti bendrame mūsų įstaigos ir Likiškėlių pagrindinės mokyklos projekte “Mokyklos link”.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogės Vilma Pilkienė ir Lina Tamošaitytė

          

     Pilietine iniciatyva “Atmintis gyva, nes liudija” prisimename 1991-ųjų sausį, kuomet vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš bandymą karine jėga įvykdyti perversmą  ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

      Sausio 12-ąją mūsų lopšelio-darželio bendruomenė prisidėjo prie minėtos iniciatyvos ir 8.00 val. dešimčiai minučių visuose languose įžiebėme vienybės ir atminimo žvakeles žuvusiems už Lietuvos laisvę pagerbti. Grupėse  vyko trumpos pilietiškumo pamokėlės – vaikai klausėsi atsiminimų apie lemtingąją 1991-ųjų sausio 13-ąją, klausėsi ir šią dieną primenančių dainų, eilėraščių, kūrė laisvės simbolius. Tylos minute pagerbėme Laisvės gynėjus, sudėjusius pačią brangiausią savo gyvenimo auką už mūsų visų laisvę. Tądien buvo stengiamasi, kad mažosios vaikų širdelės  pajustų vienybės jausmą. ​Vyresnieji vaikai patys kūrė vieningą ženkliuką – Neužmirštuolės žiedą. Kaip žinoma, šios gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint parodyti pagarbą kovotojams už laisvę. Jau vien pavadinimas kalba už save – kovotojų už laisvę  pamiršti negalima. 

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Lina Tamošaitytė

Sakoma, kad norint suprasti aplinkinio pasaulio sudėtingumą ir harmoniją, reikia save suvokti gamtos dalimi, tausoti visą, kas sukurta gamtos. Tai milžiniškas iššūkis miesto teritorijoje veikiančioms švietimo organizacijoms. Augdami mieste vaikai, iš smalsių pasaulį tyrinėjančių mažylių, ilgainiui tampa atitolusiais nuo gamtos jaunuoliais. Šiandien vis didesnė dalis miesto vaikų pasaulį, gamtą pažįsta iš knygelių, televizijos laidų, kompiuterinių žaidimų. Vis rečiau vaikai atpažįsta pamatytą augalą pievoje, paukštelį medyje. Taip atsitiko ne tik dėl ekologinių žinių trūkumo, nes vaikai mieste labai nutolę nuo gamtos. Vaikams reikia daugiau veiklos su tikrais, realiais daiktais, natūralios ir gyvybingos aplinkos. Tokia aplinka yra tik gamta ir kiekvieno vaiko ugdyme ji be galo reikšminga. Joks filmas, knyga ar žaidimas jos neatstos. Itin svarbi mokytojo užduotis šiandien yra išlaisvinti vaiką nuo nenatūralaus miesto gyvenimo. Kaip to pasiekti? Pavasarį, vasarą auginame augalus, jais rūpinamės. Rudenį imame derlių ir mokomės jį racionaliausiai panaudoti. Ką gi veikiame žiemą? Ogi mokomės rūpintis sparnuočiais.

Jau ne pirmą kartą pasitelkėme ornitologo Gedimino Petkaus patirtį. Prieš Kalėdas visi Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ vaikai turėjo galimybę sužinoti, kaip, kada ir kokiu lesalu lesinti sparnuočius, pamatyti vaizdo reportažų ir nuotraukų iš paukščių gyvenimo. G. Petkus minėjo sniegenas, zyles, žaliukes, didžiuosius marguosius genius, juodąsias meletas, taip pat kuosas, kovus ir kitus varninių šeimos paukščius. Jis ragino šiems paukščiams žiemą padėti. „Daugeliui paukščių patinka lašiniai. Geriausia, kad jie būtų kaimiški ir žali. Be druskos ir jokių prieskonių“, – apie paukščių maistą sakė G. Petkus. Jis rekomendavo lašinius įdėti į tinklelį ir pakabinti ant medžio šakos, tada paukščiams patogiau maitintis. Kad susirinktų įvairesnių paukščių, ornitologas siūlė įrengti daugiau lesyklų ir dėti skirtingą lesalą – lašinius, uogas, grūdus, saulėgrąžas. Vaikai sužinojo, kad lesyklas galima ne tik nusipirkti, bet ir pasigaminti – tiek iš medžio, tiek iš plastiko butelių. G. Petkus papasakojo vaikams, kaip gaminti „paukščių pyragą“. Jo kepti nereikia. Tokiam pyragui tinka taukai, sviestas, margarinas, kuriuos reikia ištirpinti, priberti įvairių sėklų, riešutų. Tada viską išmaišyti, suformuoti rutulį, įdėti jį į tinklelį ir padėti šaldiklyje. Ten palaikyti, kol sustings. Tada pakabinti lauke. O kaip skanėstus paukščiams gaminti naudojant kankorėžius? Ornitologas mokė, kad juos galima aptepti sviestu ar taukais, apvolioti grūduose, sėklose. Kankorėžius sukabinus ant medžių – ir gražu, ir paukščiams skanu. Vaikai pagamino šių skanėstų ir pakabino lopšelio-darželio teritorijoje augančiuose medžiuose, kad paukšteliams būtų linksmesnės ir sotesnės Kalėdos.

Pasak ornitologo, įrengę lesyklą, mes lyg sutariame su paukščiais, kad juos globosime iki pavasario. Jeigu nors vieną šaltą dieną maisto nepapilsime, galime padaryti žalos sparnuočiams. Paukščiai neskris ieškoti natūralaus lesalo, lūkuriuos greta ir nusilpę žus. Todėl reikia žinoti, kad paukščių globoje išeiginių dienų nebūna. Tad pasistenkime vaikus išmokyti mylėti gamtą, įžvelgti įdomių dalykų ten, kur kiti žmones iki pat gyvenimo pabaigos nepastebi. Pasistenkime, kad vaikai kiekvieną dieną atskleistų naujovių, kad kiekvienas jų žingsnis į stebuklingą gamtos pasaulį turtintų širdį.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ informacija

   

     Laukiant gražiausių metų švenčių lopšelio-darželio “Volungėlė” vaikučiai linksmai leido laiką salėje, kurioje vyko estafečių varžybos. Tarpusavyje varžėsi “Ąžuolo” ir “Šermukšnio” bei  “Gluosnio”ir  “Liepos” grupių vaikai. Visi savo jėgas išbandė greitumo, vikrumo, šoklumo rungtyse. Kaip ir kiekvienose rimtose rungtynėse, besivaržančios grupės turėjo aktyviai palaikančias komandas, kurios drąsino savo draugus. Vaikai atliko net aštuonias estafetes: su lankais, maišais, gimnastikos kamuoliais, lazdomis ir bėgo per kliūtis.
     Laimėjo draugystė ir noras sportuoti, todėl visi vaikučiai buvo apdovanoti simbolinėmis dovanėlėmis.
 
Kūno kultūros mokytoja Vilma Sinkevičienė​
            

     Šiais elektronikos ir komercijos laikais įprasta dovanoti pirktinius Kalėdų atvirukus arba labai madinga „taupyti popierių“ ir siuntinėti vieni kitiems elektronines kalėdines atvirutes – ir dar ne vienam žmogui, o tą pačią atvirutę visam būriui draugų, artimųjų… Tačiau ar šie atvirukai mieli, nuoširdūs, asmeniški? Tikriausiai nelabai.

     Pasidaryti kalėdinį atviruką Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale gruodžio 15 d. rytmetį susirinko Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ ugdytiniai. Kaip tai padaryti gražiai, vaikučius pamokė Alytaus „Likiškėlių“ pagrindinės mokyklos mokytoja Gita Karnilienė.

     Mažieji su didele meile lankstė, dėliojo, klijavo spalvotus lapelius, kol gavo gražiausias žalias, o kai kas ir raudonas, eglutes. Kruopščiai maži piršteliai klijavo „eglutes“ prie balto popieriaus lapo, kiekvienas įdėjo dalelę savo širdies. Taip ir gimė šiltas, mielas kalėdinis atvirukas. Vėliau vaikučiai padeklamavo kalėdines eiles ir prižadėjo būtinai ant atviručių parašyti palinkėjimus savo tėveliams ir Kalėdų rytą pakabinti ant eglutės. Tegul artimieji pajaučia mažų širdelių meilę.

     Jei norite ir Jūs padovanoti nuoširdumą, padarykite atviruką patys ir užrašykite palinkėjimą.

Alytaus lopšelio-darželio “Volungėlė” informacija

        

   Šv. Kalėdos yra svarbiausia metų šventė. Laukimas prasideda sulig pirmuoju Advento sekmadieniu. Sugužėjus į grupes pajaučiame šį paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam laiką. Grupėse vaikai ne tik mažais žingsneliais keliauja po vaikystės šalį, bet ir susipažįsta su tradicijomis, kalendorinėmis šventėmis.
     Prasidėjus Adventui, kiekvienoje grupėje auklėtojos su vaikais įrengė Advento kampelius. Čia puikuojasi iš amžinai žaliuojančių eglių šakelių nupinti Advento vainikai su keturiomis Advento žvakėmis: Vilties, Taikos, Meilės, Džiaugsmo. Kas rytą mažytės liepsnelės mirga dovanodamos gėrį ir šilumą ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems, pasakodamos istoriją apie šį laukimo metą. 

     Advento kalendoriai – 24 pakopos, kuriomis angelo žingsneliu kasdien keliaujame link Šv. Kalėdų. Kiekvieną dieną Advento kalendoriuose atveriami  langeliai trumpina artėjančių švenčių laukimą. Tai tikrai nuostabus laikas įvairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui.

Alytaus lopšelio-darželio “Volungėlė” informacija

     Minėdama Tautinio kostiumo metus, lopšelio – darželio “Volungėlė” bendruomenė nusprendė organizuoti ilgalaikį projektą “Lino kelias”.

     Linas visada buvo vienas iš nuolatinių ir būtinų senovės lietuvių  palydovų įvairiose srityse. Manoma, kad linai Lietuvoje auginami jau apie 4000 metų. Linai nuo seno žmones ne tik rengė, maitino, bet ir gydė. Tais laikais, kai žmonės valgė linų sėmenis ir gėrė iš jų spaustą aliejų, vartojo natūralų maistą, jų sveikata buvo stipresnė. Linai lietuvių kultūroje visada buvo ypatingi augalai. Jiems skirta daugybė tautosakos kūrinių, dainų, žaidimų; jiems visada buvo priskiriamos šventos galios, linai vadinti šeimos maitintojais. Puikiai žinome lininių drobių ir rūbų kokybę,o linų sėmenų aliejus kadaise vadintas skystuoju lietuvišku auksu!

     Taigi ir mūsų įstaigos vaikučiai turėjo galimybę susipažinti su linų auginimo procesu. Jie dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose “Lino kelias iki staklių”, kurie vyko Prienų krašto muziejuje. Vaikai susipažino su linų nauda, stebėjo ir galėjo patys išbandyti darbus, kuriuos būtina nudirbti, kad lauko augalas taptų dailiu raštuotu audeklu, aptarė linų praktinį pritaikymą papročiuose ir apeigose. Užsiėmimo pabaigoje ragavo bulves su linų sėmenų pagardu. Pažintis su linais tęsiasi, artimiausiu metu vaikai iš linų kurs žaisliukus Kalėdinei eglutei.

 

Vyresnioji ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Gražina Sviderskienė

   

     Ruduo turtingiausias iš visų metų laikų: jo kišenės prikimštos aukso (Jim Bishop).

     Jis turtingas gausybe įvairiausių dovanų ir širdžiai mielų spalvų. Ir, nors ruduo jau gerokai įsibėgėjęs dosniai barstydamas ir dalindamas visas gėrybes, tačiau noras džiaugtis gamtos dovanomis neblėsta. O pasitelkus fantaziją, kūrybiškumą bei išradingumą, galima sukurti išties nuostabių kūrinių.

     Norėdami vaikus supažindinti su rudeniu, jo grožiu bei teikiamų dovanų įvairove, mūsų įstaigos bendruomenė kvietė visus dalyvauti kūrybiniame projekte ir iš gamtinės medžiagos „išausti“ rudeninį kilimą. Projekto tikslas – skatinti vaikų kūrybiškumą ir saviraišką, panaudojant gamtinę medžiagą iš gėlyno, sodo, daržo, parko ar miško ir, ieškant originalių sprendimų, sudėlioti rudeninį kilimą, kuris visiems teiktų džiaugsmo ir kūrybinio pasigėrėjimo. Pirmiausiai, vyko parengiamieji darbai – kiekvienos grupės bendruomenė daugiau kaip savaitę rinko gamtinę medžiagą, rudens gėrybes, aptarė jų išvaizdą, naudingas savybes, grožėjosi spalvomis ir įvairove. Galiausiai, prasidėjo tikras kūrybinis procesas – iš visų sukauptų šakelių, akmenėlių, rudenėlio sunokintų vaisių, daržovių ir gamtinės medžiagos gausybės, vaikai drauge su auklėtojomis kūrė rudens gėrybių kilimus – mandalas. Iš viso buvo sukurta 10 skirtingų kūrinių. Jie visi įdomūs, spalvingi, žavėjo originalumu, fantazija ir kūrybiškumu. Projektą vainikavo lopšelio-darželio kieme eksponuojami sukurti rudeniniai kilimai, kurie traukė visų tądien praeinančių akį. Dažnas praeivis stabtelėdavo ir sustojęs grožėdavosi išties įspūdingais raštais, kurie priminė gėlių žiedų įvairovę, rudens lapų sūkurį ar tiesiog tai, ką tuo metu norėjosi matyti. Vaikai vedini savo tėvelių skubėjo prie savo grupės sukurto spalvingo kilimo. Tądien nieks neskubėjo namo – vaikai gaudė rudeninės saulės spindulius lauke, o tėveliai ir svečiai, ko gero, džiaugėsi, kad jų mažieji savo mažytėmis rankelėmis galėjo prisidėti prie didžio darbo.

      Dalyvavimas šiame projekte sutelkė grupių bendruomenes, paskatino net ir nedrąsiausius išreikšti save, įkvėpė burtis dažniau ir dar kartą įrodė, kad leistis į kūrybinę kelionę kur kas smagiau, kai toje kelionėje esi ne vienas. Dėkojame visiems prisidėjusiems organizuojant ir įgyvendinant šią idėją.

 

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Lina Tamošaitytė

         

 

 

     Spalio 10 dieną vyko šventė “Rudenėlis ieško spalvų”.  Visi vaikai pasipuošę spalvingais kostiumais sugužėjo į salę, kur jų laukė Dailininkas su Rudenėliu. Nuotaikinga istorija prasidėjo kuomet Rudenėlis susapnavo sapną, jog kažkur pradingo visos spalvos. Net stebuklingas Dailininko pieštukas buvo be spalvos. Laimė, Dailininko draugai spalviukai buvo šalia. Jie dainavo daineles apie žalius miškus bei išėjusią vasarėlę, šoko, deklamavo eilėraščius apie grybus, daržoves ir dovanojo Dailininkui po savo spalvą. Kai jo dažų paletė buvo užpildyta, visi drauge “nudažė” klevą ir vaišinosi skaniausiais sausainiais, kurių po pilną kraitelę kiekvienai grupei įteikė Rudenėlis.

Vyresnioji ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Genutė Kvedaravičienė