Akivaizdu, kad esminis ir labiausiai įtraukiantis mokymosi per patirtį momentas yra atradimas. Atrasti reiškia įžvelgti ir patirti naujus dalykus, įgyti naujų patirčių, pažinti gyvenimą naujais aspektais. Dėl to kyla įvairių emocijų, naujų idėjų, minčių paaiškinančių įvairius reiškinius. Kas gali būti geriau už mokymąsi lauke? Tik mokymasis lauke! Mokymasis pačiam tyrinėjant gamtos objektus, mokymasis lydint mokytojos paaiškinimams, prieš akis skleidžiantis gamtos paslaptims. Šiandien mažoji mūsų bendruomenė minėjo Pasaulinę bičių dieną. O minėjimas ypatingas, svečiuose visa bitučių šeima. O kur dar mokytojos Editos paslaptys apie paslaptingą šių šventų padarėlių gyvenimą… Šie padarėliai niekada mūsų nenuvilia: būdamos labai organizuotos, nesavanaudės, altruistiškos ir darbščios, bitės vaidina svarbiausią vaidmenį apdulkinant pasaulio augalų žiedus, gaminant vašką, propolį ir medų. Jos puikiai tarpusavy bendrauja ir yra neįtikėtinai geri skrajūnai. Daugybę dalykų jos atlieka taip gerai, jog mes net nenutuokiam, kaip jos tai daro. Dėkojame mokytojai Editai ir dalinamės šiandienos patirtimis…

Skelbiame konkurso nuostatus:

Konkurso nuostatai

Ar teko stebėti pievos gyvenimą? Tikriausiai ne, nes visi skubame nušienauti savo žaliąsias vejas. Na, o mes nusprendėme pabandyti sužinoti kas gi vyksta pievoje vasarą. Kaip sensta augalai? Kokie vabalėliai lanko pievos gėles? Kokio aukščio gali užaugti pieva?… Tai tik maža dalelė to ką ketiname sužinoti. Dalinamės pievos sėjos akimirkomis ir šiuo metu mūsų aplinką puošiančiais žiedais.

Nors šiandien avižos dažnam atrodo visai įprastas augalas, tik retas žino, kokią gilią žymę ši grūdinė kultūra įspaudė lietuvių kultūroje. Avižos yra viena pirmųjų į Lietuvą atkeliavusių javų rūšių. Skaičiuojama, kad tai galėję įvykti net prieš 4500–5000 metų, tada jos buvę trečiasis pagal svarbą javas, po kviečių ir miežių. Istoriniais laikais avižos užsitarnavo įvairialypę reputaciją: neturtingiesiems jos – svarbus maisto šaltinis, labiau pasiturintiems – pašaras arkliams. Tad ir augintos jos plačiai, tiek valstiečių ūkiuose, tiek dvaruose. Platų avižų naudojimą pirmiausia lėmė jų kaina – istoriniais laikais tai buvo vienas iš pigiausių javų. Dar vienas svarbus aspektas – avižų kaloringumas. Mokslininkai teigia, kad iš avižų iškepta duona – pastebimai sotesnė už kvietinę, miežinę ar ruginę. Nors ant bajorų stalų avižiniai patiekalai ir nenuguldavo, avižomis paremtu maistu dažnai būdavo maitinami dvaruose dirbę žmonės. Todėl ne vieno dvaro dokumentuose rasime nemažus kiekius maistui sunaudojamų avižų ir avižų kruopų. Vienas įdomiausių ir senoviškiausių Lietuvoje žinomų avižų patiekalų yra talakna. Kitas populiarus avižinis patiekalas – avižų kisielius. Būtent noras paragauti šių senokai užmirštų pasninko patiekalų paskatino mus užsiauginti savo avižų derlių. Dalinamės sėjos akimirkomis.

Kasmet ateina laikas žiemą vyti iš kiemo. Šiemet žiema parodė savo išmones, todėl ir Užgavėnių šurmulys buvo būtinas. Šurmuliuoti vaikai labai nusiteikę, todėl ir karantinas vyti žiemą nesutrukdė. 

Alytaus miesto savivaldybė organizavo fotografijų konkursą “Kaip alytiškiai myli Alytų”. Konkurse dalyvavo mūsų įstaigos “Kaštono” grupės bendruomenė. Pasidžiaukime jų darbu.

STEAM ugdymas(is) jau ikimokykliniame amžiuje tampa aktualėjanti tema visame pasaulyje. Ši veikla stiprina ikimokyklinio amžiaus vaikų norą ir smalsumą tirti aplinką, kelia jiems naujus iššūkius. Toks ugdymas skatina vaiką išsiaiškinti, kaip kurti naujus dalykus ar perkurti jau esamus, ieškoti netradicinių veikimo būdų, mąstyti individualiai. STEAM idėjų taikymas leidžia vaikui pamatyti pasaulį kaip nesibaigiančių galimybių šaltinį. Aktyviai veikdami vaikai suvokia realius pasaulio ryšius, mokosi, kaip kas veikia, nes nėra vieno teisingo atsakymo, yra tik bandymų keliu rastas sprendimas. Pasidžiaukime STEAM veikla “Ledo pilis”:

Kaip ir kasmet, netikėtai baigėsi aktyvusis žemės laikas. Mūsų namuose, grupėse vėl svečiuojasi ramybę ir susikaupimą nešantis Adventas. Adventas… papuošęs mūsų erdves šiltų rankų darbais… Kviečiame pasidžiaugti kartu… Pristatome lopšelio-darželio darbuotojų sukurtus darbus.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo kompleksinio ugdymo (STEAM) konkursą „Mūsų eksperimentas“.  Šiemet STEAM mokslų konkursas „Mūsų eksperimentas“ vyko nuotoliniu būdu – laikydamiesi karantino taisyklių ir visų rekomendacijų mokiniai nenuleido rankų ir darė eksperimentus nuotoliniu būdu konsultuodamiesi su mokytojais, o kai kurie įtraukė ir savo šeimos narius. Konkursui buvo pateikta 50 integruotų fizikos, chemijos, biologijos, inžinerijos eksperimentų, kurių metu mokiniai kėlė hipotezes, formulavo eksperimentų tikslą ir uždavinius, planavo eigą, o kaip jiems sekasi – fiksavo filmukuose. Dirbdami savarankiškai ar nedidelėmis komandomis, mokiniai konkursui pristatė aktualių ir originalių tyrimų, kurie suteikė naudingos integruotų tyrimų patirties. Šiais metais pirmą kartą konkurse galėjo dalyvauti ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų mokiniai. Mokslininkai, Biologijos, Chemijos, Fizikos mokytojų asociacijų atstovai, vertinę konkursui pateiktus darbus, pripažino, kad šiais metais konkursui pateikti darbai buvo įdomūs. Jų teigimu, gerai, kad mokiniai gilina anksčiau pradėtus tyrimus, atlieka daugiau bandymų. Buvo įdomu vertinti ikimokyklinukų darbus, stebėti jų reakcijas į vykdomų eksperimentų rezultatus. Spręsti sparčiai besikeičiančio klimato problemas su ikimokyklinio ugdymo mokytoja Edita Patinskiene ėmėsi mūsų įstaigos ugdynių komanda – Elinga Patinskaitė, Povilas Juška, Melita Bernatavičiūtė ir Jovaras Saulėnas. Nors STEAM mokslų konkursas „Mūsų eksperimentas“ vyko nuotoliniu būdu, tačiau mūsų mažieji tyrinėtojai nenuleido rankų ir šeimos narių padedami tyrinėjo ugnikalnius, kurie yra svarbus Žemės reljefo ir klimato formavimo faktorius. Eksperimento metu vaikai aiškinosi, kaip susidaro ir kodėl išsiveržia ugnikalnis, ne tik stebėjo vykstančias reakcijas, patyrė tyrinėjimo bei atradimo džiaugsmą, tačiau ir tapo 2020 m. STEAM mokslų konkurso “Mūsų eksperimentas” nugalėtojais, gavo itin vertingą dovaną. Dovaną, kuri paskatins dar daugiau laiko skirti gamtos tyrimams. Sveikiname šauniuosius tyrinėtojus!

 

Pyragai, pyragai, pyragai… Kaip jie atsiranda, kiek darbščių rankelių prireikia, kaip skaniai jie kvepia, kaip skanu ragauti… Pasidalinkime tuo skanumu visi…