Biudžetinė įstaiga
Volungės g. 25, 63163 Alytus
Tel. (8 315) 76 590, (8 315) 76591
Juridinių asmenų registras
Kodas 191054959
2021 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgs    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Rugsėjo 20-24 dienomis Alytaus lopšelio-darželio komanda dalyvavo tarptautiniame Erasmus+ projekto „Kids In Nature“ (“Vaikai Gamtoje”) mobilumo vizite Menekşe Ahmet Yalçınkaya vaikų darželyje, Kiršehiro mieste, Turkijoje. Tai buvo pirmasis, ilgai lauktas ir planuotas projekto partnerių susitikimas profesinių žinių gilinimo ir dalinimosi tikslais. Šis susitikimas, turėjęs įvykti dar 2020 metų rugsėjį, dėl Covid-19 situacijos buvo atidėtas šiems metams. Projektas “Kids In Nature” yra gan gausus dalyviais, jame dalyvauja 6 šalys: Latvija (Daugpilis), Slovėnija (Liubliana), Bulgarija (Sofija), Rumunija (Buzau), Turkija (Kiršehiris) ir Lietuva (Alytus). Projekto tikslas yra pagerinti vaikų ekologinį supratimą – sutvirtinti vaikų ryšį su gamta, lavinti vaikų įgūdžius laisvai žaidžiant, mokantis atradimų ir tyrinėjant gamtą. To siekiama išbandant alternatyvius mokymosi gamtoje būdus bei dalinantis edukacinėmis veiklomis, naujais inovatyviais mokymo ir mokymosi metodais su partneriais. Bendradarbiaujant virtualioje erdvėje, o realius eksperimentus ir mokomąsias veiklas vykdant gyvai, savo darželiuose, siekiama pažinti ir suprasti, kokie procesai vyksta gamtoje, kas juos įtakoja bei šių procesų svarbą gamtai bei žmogui. Po įspūdingo sutikimo su muzika ir šokiais vietiniame darželyje, projekto dalyviai dalinosi patirtimis, kaip kurti įtraukiančias veiklas mažiesiems, supažindinančias su gamtos objektais, esančiais artimiausioje aplinkoje. Priimantis darželis, su veikliąja direktore Aynur priešaky, pristatė edukacines veiklas, kurių metu vaikai žaidimo būdu mokėsi medžių pavadinimus, sekė vabaliukus, bei buvo gamtos lobių ieškotojais. Po tyrinėjimų lauke, projekto dalyviams buvo pristatyta Turkijos švietimo sistema. Šios veiklos metu visi dalyviai gavo progą plačiau susipažinti ir su savo partnerių švietimo įstaigomis, sistemos panašumais ir skirtumais bei pasidalinti teigiamais pavyzdžiais. Be jokios abejonės, visiems dalyviams didžiausią įspūdį paliko priimančio darželio superžaidimų kambarys, kurį užpildo mokytojų, vaikų ir tėvų kurti žaislai ir lavinantys žaidimai specialiųjų poreikių mažyliams. Darželio kolektyvo ir tėvų sukurta specialioji lavinanti programą yra pripažinta ir taikoma ne tik Turkijoje, bet ir dar bent 30-yje šalių! Mums tai buvo įkvepiantis kūrybiškumo, bendruomeniškumo ir susitelkimo vaikų labui pavyzdys. Be profesinių veiklų, Turkijos komanda suplanavo gan turtingą kultūrinę programą. Projekto partneriai lankėsi archeologiniam objekte Kaman-Kalehöyük, Kiršehiro miesto kultūriniuose objektuose, 2 dienas praleidome pažindami nuostabųjį geologinį stebuklą – Kapadokijos regioną. Įspūdžių bagažas viršijo leistinas normas! Per 4 mobilumo dienas praplėtėme savo akiratį ne tik profesine prasme, bet ir kultūrinio supratimo bei minkštųjų įgūdžių lavinime. Taip pat buvo be galo smagu pagaliau visiems susitikti gyvai! Mūsų komanda džiaugiasi galėdama stiprinti savo profesinius gebėjimus Erasmus+ programos pagalba ir su nekantrumu laukiam antrojo susitikimo su partneriais Latvijoje! “Volungėlės” komanda vizito Turkijoje metu: Viktorija Juškienė, Edita Patinskienė ir Karolė Jakūnaitė.

 

 

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius kasmet mažiesiems alytiškiams pasiūlo ugdomųjų gamtamokslinių veiklų. Šiemet priešmokyklinukai mokėsi pažinti Lietuvoje augančius medžius, jų sėklas, žiedus, vaisius. Užsiėmimus vedė Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Rosita Dargienė.

Alytaus lopšelio – darželio „Volungėlė“ lauko erdvėse vyko respublikinė ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų karpinių paroda „Augalai iš pievų“. Organizuodami šią parodą – konkursą norėjome atkreipti dėmesį į popieriaus karpinių meną, kuris šiame laikmetyje yra nepelnytai užmirštas. Karpinių parodos temą pasirinkome stebėdami tradicinius lietuvių karpinius, kuriuose pirmenybė teikiama pradinio motyvo „gyvybės medis“ stilizacijai, kur organiškai susilieja floros ir faunos elementai. Lietuvoje ši meno šaka buvo taikomojo pobūdžio. Joje ryškūs baltų meniniai ženklai, tradicinių ornamentų segmentai atskleidžia etninio dekoro pobūdį, subtilų skonį. Šiuolaikiniame lietuvių karpinių mene vyrauja naujų meninės išraiškos priemonių ir net technikos galimybių paieškos. Be tradicinių taikomojo meno ornamentų interpretavimo patirties, per pastaruosius du dešimtmečius susiformavo vaizduojamojo meno karpiniai, kuriuose sparčiai plinta dekoratyvumo tendencijos. Norėjome paskatinti pedagogus domėtis šia meno šaka, atskleisti jos specifiką, mokyti vaikus ne tik kurti, bet ir mokėti grožėtis kitų sukurtu grožiu. Demonstruojant karpinių meną vaikams tikėjomės padėti jiems lengviau suprasti ornamento sudarymą, suvokti kompoziciją. Skatinome rinktis karpiniams pievų augalų motyvus, įvertinant augalų struktūrą, pabrėžiant jų unikalumą bei grožį. Turėjome galimybę džiaugtis dalyvių kūrybiškumu, kruopštumu, išmone, grožėtis sukurtu grožiu. Stebėdami, grožėdamiesi galėjome persikelti į Lietuvos pievų platybes, pasinerti į įvairių formų augalų pasaulį. Karpiniuose savitas motyvų parinkimas, komponavimas perteikė autorių pasirinktų augalų grožį, gyvybinę energiją. Respublikinėje karpinių parodoje – konkurse „Augalai iš pievų“ dalyvavo 25 dalyviai iš 5 Lietuvos miestų. Dalyviai parodai pristatė 29 kūrybinius darbus – karpinius. Gražiausius karpinius rinko Alytaus lopšelio – darželio „Volungėlė“ bendruomenė (vaikai, tėvai, pedagogai). I vietos laimėtoja – Dalia Kušeliauskienė, II vietos laimėtoja – Ramutė Pociukonienė, III vietos laimėtoja – Danutė Zaveckienė. Konkurso nugalėtojos apdovanotos knygomis ir padėkos raštais. Visi konkurso dalyviai apdovanoti padėkos raštais.

         Kviečiame apsilankyti virtualioje karpinių parodoje „Augalai iš pievų“. Parodos nuoroda: https://fb.watch/8lg9pFKKrR/

Kaip ir kasmet mūsų gausi bendruomenė pasipildė naujais veidais, naujais vardais, naujais balsais. Visiems, kurie kas rytą praveria “Volungėlės” duris, linkime gerų emocijų, drąsos, pamatuotų lūkesčių. Tikimės, kad, mūsų mokytojų padedami, išmoksite begalės naujų dalykų, patirsite kažką naujo, atrasite tai, ko dar neatrado kiti. Sėkmės visiems – vaikams, jų tėveliams ir mokytojams.

 

Akivaizdu, kad esminis ir labiausiai įtraukiantis mokymosi per patirtį momentas yra atradimas. Atrasti reiškia įžvelgti ir patirti naujus dalykus, įgyti naujų patirčių, pažinti gyvenimą naujais aspektais. Dėl to kyla įvairių emocijų, naujų idėjų, minčių paaiškinančių įvairius reiškinius. Kas gali būti geriau už mokymąsi lauke? Tik mokymasis lauke! Mokymasis pačiam tyrinėjant gamtos objektus, mokymasis lydint mokytojos paaiškinimams, prieš akis skleidžiantis gamtos paslaptims. Šiandien mažoji mūsų bendruomenė minėjo Pasaulinę bičių dieną. O minėjimas ypatingas, svečiuose visa bitučių šeima. O kur dar mokytojos Editos paslaptys apie paslaptingą šių šventų padarėlių gyvenimą… Šie padarėliai niekada mūsų nenuvilia: būdamos labai organizuotos, nesavanaudės, altruistiškos ir darbščios, bitės vaidina svarbiausią vaidmenį apdulkinant pasaulio augalų žiedus, gaminant vašką, propolį ir medų. Jos puikiai tarpusavy bendrauja ir yra neįtikėtinai geri skrajūnai. Daugybę dalykų jos atlieka taip gerai, jog mes net nenutuokiam, kaip jos tai daro. Dėkojame mokytojai Editai ir dalinamės šiandienos patirtimis…

Ar teko stebėti pievos gyvenimą? Tikriausiai ne, nes visi skubame nušienauti savo žaliąsias vejas. Na, o mes nusprendėme pabandyti sužinoti kas gi vyksta pievoje vasarą. Kaip sensta augalai? Kokie vabalėliai lanko pievos gėles? Kokio aukščio gali užaugti pieva?… Tai tik maža dalelė to ką ketiname sužinoti. Dalinamės pievos sėjos akimirkomis ir šiuo metu mūsų aplinką puošiančiais žiedais.

Nors šiandien avižos dažnam atrodo visai įprastas augalas, tik retas žino, kokią gilią žymę ši grūdinė kultūra įspaudė lietuvių kultūroje. Avižos yra viena pirmųjų į Lietuvą atkeliavusių javų rūšių. Skaičiuojama, kad tai galėję įvykti net prieš 4500–5000 metų, tada jos buvę trečiasis pagal svarbą javas, po kviečių ir miežių. Istoriniais laikais avižos užsitarnavo įvairialypę reputaciją: neturtingiesiems jos – svarbus maisto šaltinis, labiau pasiturintiems – pašaras arkliams. Tad ir augintos jos plačiai, tiek valstiečių ūkiuose, tiek dvaruose. Platų avižų naudojimą pirmiausia lėmė jų kaina – istoriniais laikais tai buvo vienas iš pigiausių javų. Dar vienas svarbus aspektas – avižų kaloringumas. Mokslininkai teigia, kad iš avižų iškepta duona – pastebimai sotesnė už kvietinę, miežinę ar ruginę. Nors ant bajorų stalų avižiniai patiekalai ir nenuguldavo, avižomis paremtu maistu dažnai būdavo maitinami dvaruose dirbę žmonės. Todėl ne vieno dvaro dokumentuose rasime nemažus kiekius maistui sunaudojamų avižų ir avižų kruopų. Vienas įdomiausių ir senoviškiausių Lietuvoje žinomų avižų patiekalų yra talakna. Kitas populiarus avižinis patiekalas – avižų kisielius. Būtent noras paragauti šių senokai užmirštų pasninko patiekalų paskatino mus užsiauginti savo avižų derlių. Dalinamės sėjos akimirkomis.

Kasmet ateina laikas žiemą vyti iš kiemo. Šiemet žiema parodė savo išmones, todėl ir Užgavėnių šurmulys buvo būtinas. Šurmuliuoti vaikai labai nusiteikę, todėl ir karantinas vyti žiemą nesutrukdė. 

1 2 3 25