Žmonės, paklausti, kas jiems yra tėvynė, atsako skirtingai. Vieniems tai vieta, kurioje gyvena, kitiems Lietuva, nors jie jau dešimtį metų valgo emigrantų duoną, o tretiems – gimtasis kaimas. Aišku tik viena – visiems tėvynė yra ten, kur miela ir gera, kur norisi sugrįžti, kur veda šilti prisiminimai. Kiekvienas, nesvarbu, jis mažas berniukas, garsus politikas ar didis menininkas, pasakys, jog ten, kur jo namai, yra pati mieliausia vieta pasaulyje. Turbūt todėl tėvyne vadiname namus ir nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje bebūtume, tačiau tėvynės ilgėtis nenustojame niekada. Tai įrašyta kiekvieno, net paties mažiausio žmogučio, širdyje. Ne veltui viena lietuvių patarlė byloja: "Visur gerai, bet namie – geriausia". Žmogus gali prisitaikyti prie įvairių aplinkybių, prie šalčio ir karščio, prie turto ir skurdo, prie šviesos ir tamsos, tačiau ta vieta, kurioje lietuvio siela džiaugiasi, kur yra jam brangūs ir mylimi žmonės, kur daug prisiminimų, visada mums siesis su Lietuvos vardu. Taigi, mylėti tėvynę reiškia tą patį, ką kvėpuoti, gyventi, mąstyti. Meilė tėvynei yra jausmas, neatsiejamas nuo žmogaus. Ir nors šis jausmas nėra visų viešai demonstruojamas, tačiau širdyje jį nešiojamės visi. Ir ne tik nešiojamės, dažnai mes jį išreiškiame žodžiu, daina, spalvomis. Būtent taip vasario 16 paminėjo Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ bendruomenės mažieji. Nors jų pasaulis be galo spalvingas, šiandien jie bendrai veiklai rinkosi, delniukuose spausdami tik tris spalvas. Geltonai, žaliai, raudonai piešė tai, už ką jie myli savo tėvynę. Vienam tai mamos šypsena, kitam saulės zuikutis, trečiam šuniukas ar paukštelis už lango. Ir ne taip jau svarbu kas pavaizduota trispalviame piešinyje, juk žmogus myli tėvynę ne dėl to, kad ji yra didelė, bet dėl to, kad sava.
Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ informacija
